Ar NATO gali išgyventi be JAV? Ką sako ekspertai ()
Trumpas tvirtina, kad JAV yra pagrindinė NATO varomoji jėga, ir užsiminė apie pasitraukimą. Tačiau NATO gali apsiginti ir be JAV.

© NARA (atvira licencija) | https://nara.getarchive.net/media/nato-member-nation-flags-fly-at-the-entrance-to-the-gromada-hotel-warsaw-poland-ad4fd7
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Donaldas Trumpas pareiškė norintis peržiūrėti 5 NATO chartijos straipsnį ir apsaugoti tik tas Aljanso nares, kurios „pakankamai“ išleidžia gynybai. Taigi iškilo grėsmė pačiai NATO koncepcijai ir jos pagrindiniam principui „užpuola vieną, visos kovos atgal“. CNN žurnalistai svarstė, ar NATO galėtų išgyventi be JAV.
Karo analitikas Bradas Lendonas pažymi, kad Europa susiduria su nauja atšiauria realybe, kurioje JAV, kaip NATO – aljanso, kuris beveik 80 metų garantuoja žemyno saugumą – pamatas, nebėra savaime suprantamas dalykas.
JAV ir Vokietija daugiausia įneša į NATO karinį biudžetą, civilinį biudžetą ir saugumo investicijų programą – po beveik 16 %, JK – 11 %, o Prancūzija – 10 %, rašoma NATO informaciniame biuletenyje. Analitikai teigia, kad Europai nereikės daug, kad kompensuotų Vašingtono indėlio praradimą.
Jei Europos šalys susivienys ir įsigys reikiamą įrangą, Europa „gali tapti rimta atgrasymo priemone įprastinių ginklų ir... branduolinių ginklų srityje“ Rusijai, sakė Benas Schreeras, Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) vykdomasis direktorius Europai.
|
„Europa yra pajėgi sutelkti savo gynybai reikalingus išteklius, tik klausimas, ar ji pasirengusi tai daryti“, – sako Schreeras.
Baltuosiuose rūmuose kilęs skandalas pradėjo neišvengiamą procesą
„Trumpo administracija susipyko su Zelenskiu, po kurio jis nutraukė Amerikos pagalbą Ukrainai – tai vertinama kaip gilesnis lūžis ne tik su Ukraina, bet ir su JAV „laisvo pasaulio“ strategija nuo Trumano iki Reagano“, – sakė Danas Friedas, Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis ir buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Europos reikalams.
Johnas Loughas, buvęs NATO pareigūnas, įžvelgia dar gilesnį aljanso susiskaldymą.
„Tiesiog atrodo, kad Jungtinės Valstijos Europą laiko labiau konkurente, varžove, o ne sąjungininke“, – sakė Loughas, manantis, kad šis lūžis negali būti pakeistas.
Tačiau kai kurie analitikai teigia, kad NATO be JAV nėra bloga idėja.
„Kai tik JAV sąjungininkai supras, kad nebegali pasikliauti JAV, kad juos apsaugotų kritinėse situacijose, jie suskubs užpildyti spragą ir stengsis ugdyti savo pajėgumus“, – sako saugumo ir užsienio politikos ekspertas Moritzas Graefrathas.
Lenkijos, NATO narės, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas mano, kad šis procesas jau prasidėjo.
„Europa kaip visuma tikrai yra pajėgi laimėti bet kokią karinę, finansinę, ekonominę konfrontaciją su Rusija – mes tiesiog esame stipresni. Tereikia pradėti tuo tikėti. Ir šiandien atrodo, kad tai vyksta“, – sakė jis.
Kiek stipri NATO Europoje?
Remiantis IISS sudarytu „Military Balance 2025“, Turkija turi didžiausias NATO ginkluotąsias pajėgas po JAV – 355 200 aktyvių karių. Po jos rikiuojasi Prancūzija (202 200), Vokietija (179 850), Lenkija (164 100), Italija (161 850), Jungtinė Karalystė (141 100), Graikija (132 000) ir Ispanija (122 200).
Palyginimui, 2024 m. birželio mėn. NATO šalyse bazėse buvo dislokuota beveik 80 000 amerikiečių kariškių. Didžioji dalis amerikiečių karių yra dislokuota Vokietijoje (35 000), Italijoje (12 000) ir Jungtinėje Karalystėje (10 000).
Kai kurios didžiosios NATO šalys taip pat disponuoja ginklais, kurie prilygsta arba daug kartų pranašesni už Rusijos ginklus.
Tęsinys kitame puslapyje:
Pavyzdžiui, lėktuvnešiai. Rusija turi vieną pasenusį lėktuvnešį (vis dar remontuojamas „Admirolas Kuznecovas“), o JK turi du modernius lėktuvnešius, galinčius paleisti slaptus naikintuvus F-35B. Remiantis „Military Balance“ duomenimis, Prancūzija, Italija ir Ispanija turi lėktuvnešius arba desantinius laivus, galinčius paleisti naikintuvus.
Be JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė turi branduolines pajėgas, taip pat abiejų šalių dislokuotus povandeninius laivus su balistinėmis raketomis.
NATO sąjungininkai, išskyrus JAV, disponuoja maždaug 2000 naikintuvų ir atakos lėktuvų, įskaitant dešimtis naujų slaptų F-35 lėktuvų.
Sausumos pajėgose yra modernūs tankai, įskaitant vokiečių „Leopard“ ir britų „Challenger“. Europos NATO šalys gali paleisti galingas sparnuotąsias raketas, tokias kaip Prancūzijos ir JK SCALP/Storm Shadow, kurios taip pat puikiai pasitvirtino Ukrainos mūšio lauke.
JAV Kongreso tyrimų tarnybos duomenimis, JAV turi 31 nuolatinę bazę Europoje – karinio jūrų laivyno, oro, antžeminio ir vadovavimo bei valdymo objektus.
Kas laukia JAV dalyvavimo NATO?
Kai kas mano, kad kalbos apie JAV pasitraukimą iš NATO yra tik tuščias Trumpo plepėjimas, skirtas priversti sąjungininkus būti dosnesnius ir daugiau išleisti gynybai.
Pasaulis yra susidūręs su panašia situacija ir anksčiau – per pirmąją D. Trumpo administraciją, kai jis paprašė Pentagono apsvarstyti galimybes išvesti Pietų Korėjoje dislokuotas amerikiečių pajėgas kaip gynybą nuo branduolinės Šiaurės Korėjos.
Tai įvyko D. Trumpui ruošiantis susitikimams su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, per kuriuos jis tikėjosi įtikinti Kim Jong Uną įsipareigoti atsisakyti savo branduolinio arsenalo.
Tačiau Kimas atmetė visus įtikinėjimus atsisakyti savo branduolinių ginklų programos. Ir JAV Korėjos pusiasalyje grįžo į „įprastą ritmą“. Atnaujintos dvišalės pratybos su Seulo pajėgomis, JAV karo laivai lankėsi Pietų Korėjos uostuose, o virš regiono praskrido JAV oro pajėgų bombonešiai.
Analitikai teigia, kad tas pats gali nutikti ir Europoje, jei D. Trumpas iš Putino negaus to, ko nori. NATO gali ir toliau egzistuoti, o pastarieji grasinimai pasitraukti iš NATO bus dar vienas D. Trumpo pareiškimas.