Pentagonas ruošiasi invazijai. Kartojasi 1989-ieji. Kas darosi? ()
Tai ne pirmas kartas, kai JAV įsiveržia į Panamą – pirmass kartas buvo 1989 m. gruodį. Tačiau vargu ar tai bus paprastas pasivaikščiojimas, nes daug kas labai pasikeitė.
© United States Military Acedemy, Frank Martin | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Operation_Just_Cause.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar prieš inauguraciją Donaldas Trumpas aktyviai kėlė Panamos kanalo kontrolės atgavimo klausimą. Tačiau nepaisant nuomonės, kad klausimas nuėjo į antrą planą, Baltieji rūmai, kaip pranešama, nurodė Pentagonui sukurti galimybes panaudoti karius, kad kanalas būtų „grąžintas“ JAV kontrolei.
Tai pranešė „NBC News“, remdamasi savo šaltiniais (apie tai rašėme ČIA). Tuo pat metu karinių pajėgų panaudojimo planai skiriasi. Iš glaudaus bendradarbiavimo su Panama, kas akivaizdžiai reiškia jos pajėgų dislokavimą gavus šalies vyriausybės sutikimą. Iki visaverčio prievartinio perėmimo, jei toks sutikimas iš Panamos nebus gautas.
Operaciją kuria USSOUTHCOM (United States Southern Command) vadovybė, atsakinga už visą Pietų Ameriką į pietus nuo Meksikos. Tuo pat metu preliminarios planų versijos jau parengtos ir pateiktos JAV gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui, kuris vizitą Panamoje numatė kitą mėnesį.
|
„Defense Express“ pažymi, kad „stipraus“ kanalo perėmimo atveju Pentagonas gali sutaupyti šiek tiek laiko ir tiesiog nuvalyti dulkes nuo planų, kurie buvo sukurti prieš 36 metus.
Kadangi dar 1989 m. gruodį Jungtinės Valstijos jau įsiveržė į Panamą, kad išlaikytų kanalo kontrolę, parodydamos naujos kartos karybos „meistrišką klasę“. Apie ją išsamiai rašėme ČIA.
Tačiau įdomiau yra tai, kiek laiko JAV užtruko šiai operacijai parengti, kokios pajėgos buvo įtrauktos ir ko gali prireikti dabar. Tačiau reikia pažymėti, kad prieš 1989 m. karinę operaciją buvo daromas didelis politinis spaudimas, įskaitant nesėkmingą opozicinių politinių jėgų bandymą nuversti Panamos diktatoriaus Manuelio Noriega režimą 1989 m. spalį, prieš prasidedant karinei operacijai „Just Cause“, kuri prasidėjo 1989 m. gruodžio 20 d.
Bet iš tikrųjų „Just Cause“ praktinis rengimas, tai yra, padalinių, kuriuos planuota įtraukti į operaciją, ruošimas prasidėjo dar 1989 metų birželį, likus pusei metų iki invazijos. Kartu suprantant, kad tai bus didžiausia oro desanto operacija nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai yra, pats planas buvo pradėtas rengti dar anksčiau.
Tęsinys kitame puslapyje:
Iš viso invazijoje į Panamą tiesiogiai dalyvavo apie 30 000 JAV karių, įskaitant papildomas pajėgas, kurios buvo dislokuotos partizanų veiklai slopinti. Tai buvo lengvosios pajėgos su minimalia sunkiąja technika (pirmoje bangoje veikė tik vienas tankų M551 „Sheridan“ būrys), tačiau jų perkėlimui prireikė šimtų transporto lėktuvų ir sraigtasparnių armados. Ir, žinoma, JAV visiškai dominavo danguje, ugnies kontrolei naudodamos ne tik A-7 atakos lėktuvus, bet ir skraidančias baterijas AC-130H „Spectre“.
Tuomet Panamos pajėgose buvo 12 000 karių, be sunkiosios ginkluotės, tik 30 šarvuočių ir 50 pabūklų bei minosvaidžių. Tačiau pirmosiomis dienomis priešintis bandė dar 9 000 vadinamųjų „orumo batalionų“ iš milicijos, formaliai šalyje veikė ir 11 000 teisėsaugos pareigūnų. Tačiau kariuomenė jau pirmąją karo naktį prarado kovinį pajėgumą ir jau pirmąją dieną nutraukė organizuotą pasipriešinimą, o milicijos pasipriešinimas buvo numalšintas greičiau nei per savaitę.
Tačiau dabar Panamoje iš viso nėra reguliarių ginkluotųjų pajėgų. 1990 metais Panamos ginkluotosios pajėgos buvo išformuotos, o nuo 1994 metų jų egzistavimą draudžia konstitucija.
Ir skirtingai nei, pavyzdžiui, Japonija, kuri turi „savigynos pajėgas“, kurios yra įprastinės karinės pajėgos, Panama iš tikrųjų neturi kariuomenės. Yra tik 4000 žmonių pasienio tarnyba, 20 000 policijos pareigūnų ir oro-jūros tarnyba su lengvaisiais orlaiviais, sraigtasparniais ir valtimis patruliavimui.
Tai reiškia, kad invazija į Panamą objektyviai yra net ne karas klasikine prasme, o daugiau logistinė operaciją, kuri JAV kariai rizikuoja susidurti su partizanų judėjimu.
