Suomija apie Lietuvą: „Tai geras ir išmintingas sprendimas“ – planuoja sekti mūsų pavyzdžiu ()
Tokį sprendimą giria Suomijos politikai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija traukiasi iš Otavos konvencijos. Tokį sprendimą giria Suomijos politikai. Kaip sako Suomijos Gynybos komiteto pirmininkas Jukka Kopra, mintis pasitraukti iš priešpėstinių minų uždraudimo sutarties yra išmintinga ir pagrįsta.
Kopros teigimu, šis šalių sprendimas yra svarbi saugumo politikos kryptis, atspindinti įtemptą situaciją.
„Tai geras ir išmintingas sprendimas. Svarbu, kad visos NATO šalys turėtų galimybę įvertinti savo gynybinius pajėgumus pagal susidariusią grėsmės situaciją“, – sakoma Kopros pranešime.
|
Kopros teigimu, karas Ukrainoje įrodė, kad tokios paprastos ginklų sistemos kaip priešpėstinės minos gali būti naudingos:
„Konfliktas Ukrainoje parodė, kad ilgame kare yra rizika, jog prireiks paprastų ginklų. Svarbu, kad esant reikalui krašto apsaugos pajėgos disponuotų įvairiausiais ištekliais.“
Sprendimas dar nereiškia naudojimo
Suomija apie galimą pasitraukimą iš Otavos konvencijos greičiausiai svarstys pavasarį.
„Net jei Suomija pasitrauktų iš Otavos konvencijos, tai nereiškia, kad priešpėstinės minos būtų panaudotos nedelsiant. Jos būtų naudojamos tik karo metu karo zonoje, o galutinius sprendimus dėl jų dislokavimo priims gynybos pajėgos. Labai svarbu, kad kintančioje saugumo aplinkoje būtų galima padidinti gynybos lankstumą ir pasirengimą“, – pridūrė Kopra.
Otavos konvencija buvo patvirtinta 1997 m. Iki šiol ją ratifikavo daugiau nei 160 šalių. Susitarimo nepasirašė Kinija, Rusija, JAV, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja. Sutartis draudžia gaminti ir naudoti priešpėstines minas.
