„Tai kelia rimtą grėsmę.“ Į Estiją skubiai siunčiama šimtai šarvuočių (Foto) ()
„Mūsų tikslas aiškus.“

© PFC E. J. YOUNG, USMC (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Estonian_Soldier_DM-SD-02-00619.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 2026 metų Estija planuoja didinti išlaidas gynybai bent iki 5% BVP.
Tai paskelbė šalies premjeras Kristenas Michalas savo X puslapyje.
„Mūsų tikslas aiškus – padaryti bet kokią agresiją prieš mus neįmanomą“, – pažymėjo K. Michalas.
Jis pabrėžė, kad Rusija neatsisakė savo imperialistinių ambicijų, o tai kelia realią grėsmę tiek Europai, tiek NATO.
Šiais metais Estija gynybos reikmėms planuoja išleisti 3,3% BVP.
Estonia will increase its defence spending to at least 5% of our GDP from next year.
— Kristen Michal (@KristenMichalPM) March 18, 2025
Our aim is clear - to make any aggression against us unfeasible.
Russia has not changed its goals and imperialistic ambitions. This is a real threat to both Europe and NATO. pic.twitter.com/G63hsVmWxB
|
Neseniai tapo žinoma, kad Estijos gynybos pajėgos gavo beveik 50 Turkijos gamybos ratinių šarvuočių „Arma 6×6“ ir NMS šarvuočių. Iš viso šalis turi gauti 100 pirmųjų šarvuočių ir 130 NMS šarvuočių.
Sausio pabaigoje į Estiją atkeliavo pirmoji prancūziškų 155 mm ratinių savaeigių artilerijos sistemų CAESAR partija.
Prieš prasidedant plataus masto Rusijos ir Ukrainos karui, Talinas planavo suformuoti du savaeigės artilerijos batalionus. Tačiau priėmus sprendimą kurti diviziją, atsirado poreikis plėsti artilerijos parką ir divizijos štabe suformuoti atskirą batalioną.
2024-ųjų birželį Estija užsakė 12 savaeigių ginklų CAESAR iš prancūzų kompanijos „Nexter“ (KNDS konglomerato dalis). Sutartyje taip pat numatyta galimybė prireikus įsigyti papildomų artilerijos sistemų.
Jau anksčiau, sausio 17 d., tapo žinoma, kad Lietuva planuoja didinti išlaidas gynybai iki 5-6% BVP.
Tokie ištekliai gynybai turėtų būti skiriami 2026–2030 m. Tai būtina norint paspartinti mechanizuoto padalinio dislokavimą.
Prezidento teigimu, jeigu nebus didinamas krašto apsaugos finansavimas ir situacija gynybos pramonėje išliks nepakitusi, padalinys nebus kovingos būklės iki 2036–2040 m.
Todėl jis teigė, jog tam, kad padalinys būtų suformuotas iki numatyto termino, išlaidos gynybai kasmet per nurodytą laikotarpį turi siekti 5,5% BVP.