Rusija ruošiasi „didžiajam karui“. Vokietija skambina pavojaus varpu ()
Rusija ruošiasi didelio masto karui ir bus jam pasirengusi 2029 metais, sakė Bundesvero generalinis inspektorius generolas Carstenas Breueris. Jis teigė, kad kitas Vladimiro Putino taikinys galėtų būti Vakarai, nes Rusijos lyderis „labai aiškiai pasakė, kad jį domina ne tik Ukraina“.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Zapad-2021_strategic_military_exercises_%282021-09-13%29_3.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bundesvero generalinio inspektoriaus Carsteno Breuerio teigimu, Rusija šiuo metu intensyvina hibridinio karo veiklą Europoje.
„Matome rusų bepiločius orlaivius virš kareivinių, kur treniruojasi Ukrainos kariai. Pastebime, kad sabotažo aktų daugėja. Matome, kad šnipinėjimas auga“, – sakė jis.
Kariškis pridūrė, kad Rusijos ginklų sandėliai nuolat pildomi naujais ginklais, o kariuomenėje vyksta modernizavimo procesas. Karių skaičius taip pat padvigubėjo.
„Rusija savo karines struktūras aiškiai nukreipia į Vakarus nukreiptus veiksmus“, – įvertino jis.
Kariškio teigimu, perkeldamas konfliktą į Vakarus, Vladimiras Putinas siekia užsitikrinti savo valdžią šalyje. Todėl „karo Ukrainoje pabaiga neatkurs taikos Europos žemyne“.
|
„Rusija galės pradėti didelio masto karą 2029 m.“, – sakė generolas Breueris. Jis taip pat pažymėjo, kad pastaraisiais metais diktatorius „labai aiškiai parodė“, kad jį domina ne tik Ukraina.
Susirūpinimą dėl padėties Rusijoje išreiškė ir karo ekspertas Carlo Masala. „Rusija ruošiasi dideliam karui, bet tai nebūtinai turi būti didelis karas, kuris ateina iš karto“, – komentavo jis.
Jo numatytame scenarijuje tai yra „mišrios veiklos derinys“.
„Kariniai veiksmai gali būti labai riboti, kartais įtraukiant „mažus žaliuosius žmogeliukus“, kurie galiausiai prives prie 50 000 gyventojų turinčio miesto okupacijos, pretekstu apsaugoti vietinę rusų mažumą“, – aiškino ekspertas.
Jo nuomone, tai NATO valstybėms narėms kelia klausimą, ar jos tikrai yra pasirengusios rizikuoti plataus masto konfliktu su Rusija, kad apgintų tokį miestą, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimo scenarijų.
Abu ekspertai sutarė, kad Aljanso tikslas turi būti sukurti tokią situaciją, kurioje Rusija nedrįstų pulti.
„Ir kad visuomenė suvoktų, kad šią demokratinę valdymo formą, kurioje gyvename, verta ginti, nepaisant visų jos trūkumų“, – pridūrė Masala.
Kartu jis pabrėžė, kad pokyčiai turi būti įvesti greitai, ir kritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono poziciją, teigdamas, kad prireiks dešimties metų, kol Europa taps suvereni gynybos politikoje.
„Mes neturime dešimt metų. Todėl per ateinančius ketverius metus turime veikti greitai, kad šis skirtumas būtų kuo mažesnis“, – sakė jis, turėdamas omenyje tempą, kuriuo Rusija ruošiasi galimam karui.
