„Didina 8 kartus.“ Smūgis Kremliui. Atvyksta milijonai ginklų (1)
Ambicingas tikslas bus pasiektas.
© Sgt. 1st Class Mikki Sprenkle (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:French_Caesar_self-propelled_howitzer_in_Iraq.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos Komisijos saugumo „Baltojoje knygoje“ yra deklaracija dėl spragų panaikinimo kritinėse srityse. Viena iš jų – per maža artilerijos amunicijos gamyba.
Pagal ASAP planą, kuriame numatoma rekapitalizuoti ginklų gamyklas, kurio bendras fondas siekia 513 mln. eurų, iki 2025 m. bus pasiektas 2 mln. sviedinių gamybos pajėgumas.
Karas Ukrainoje Europos šalyse atskleidė didžiulius artilerijos šovinių gamybos trūkumus – kasdienis šaudmenų suvartojimas gali siekti 3-8 tūkstančius vnt. Tam reikia maždaug 100 000 sviedinių per mėnesį, o 2022 m. Europos bendrovėms tai buvo nepasiekiama.
Tačiau dabar padėtis yra daug geresnė, o dabartinė apimtis yra maždaug 1 mln. sviedinių per metus. Lieka atviras klausimas, ar pavyks šį skaičių padvigubinti iki 2025 m. pabaigos, tačiau tokios naujausios žinios, kaip antrosios gamybos linijos paleidimas Čekijoje, teikia vilčių, kad Europos Komisijos ambicingas tikslas bus pasiektas.
|
2022 metais Vokietija pagamino mažiau nei 30 000 sviedinių per metus, tačiau dėl politinių sprendimų ir „Rheinmetall“ veiksmų šalis planuoja iki 2025 m. pasiekti 700 000 vnt. per metus kiekį. Tai taip pat apima produkciją iš „Denel“ Vokietijos gamyklos Pietų Afrikoje. Ji negali tiekti amunicijos Ukrainai dėl politinio draudimo, tačiau ES šalims tokių apribojimų nėra.
Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje veikianti „Nammo Group“ yra dar vienas svarbus žaidėjas Europos amunicijos rinkoje. Jos gamyklų efektyvumas gerokai išaugo, pavyzdžiui, Karlskogos gamykloje Švedijoje produkcijos kiekis išaugo dvigubai, o Suomijos gamykla „Nammo Lapua Oy“ tą patį planavo padaryti iki 2024 metų pabaigos.
Skaičiuojama, kad bendra Skandinavijos šalių amunicijos gamyba sieks 100-200 tūkst. sviedinių per metus ir šis skaičius dar padidės iki 2025 metų pabaigos. Kalbama ne tik apie dabartinių gamyklų plėtrą, bet ir apie gamybos atnaujinimą uždarytose gamyklose, ką, pavyzdžiui, nori padaryti Danija.
Prancūzai taip pat aktyviai didina savo pajėgumus. Jų „Nexter“ koncernas ketina per trejus metus padidinti gamybą nuo 50 000 šaudmenų per metus iki 400 000 ir dabar turėtų būti bent jau pusiaukelėje iki šio tikslo. Savo ruožtu parako užtaisus gaminanti bendrovė „Eurenco“ nuo 2026 metų turėtų pasiekti 1 mln. užtaisų per metus. Taip pat dalyvauja ir kitos šalys, o vieni didžiausių žaidėjų regione yra Čekijos ir Slovakijos gamyklos, kurios planuoja pagaminti per 300 000 sviedinių per metus.
Palyginti su jais, lenkiškos galimybės apie 30-40 tūkst. vnt., tačiau artimiausiais metais ši situacija taip pat turėtų pasikeisti. Kalbant apie Ukrainą, verta paminėti ir ES nebepriklausančią JK, kur „BAE Systems“ gamyklos iki 2026 metų šaudmenų gamybą turi padidinti aštuonis kartus.
Nors deklaruojamas 2 milijonų sviedinių pajėgumas per metus yra pusė to, ką Rusija gali padaryti su Šiaurės Korėjos parama, padėtis nėra bloga. Verta pažymėti, kad šiuolaikinės NATO šalių artilerijos sistemos gali pasiekti norimą efektą su mažiau sviedinių, palyginti su Rytų sprendimais.
Be to, didėja jų gamybos pajėgumai ir, pavyzdžiui, nuo 2026 m. Vokietijoje „Bayern-Chemie“ atnaujino variklių PAC-2 GEM-T, skirtų COMLOG, gamybą, kurios buvo atsisakyta 1996 m. Panašu, kad kai kurie 2022/2023 metų sandūroje priimti sprendimai jau įgyvendinti arba baigiami rengti.
.jpg)
.png)
