„Gali pagaminti tūkstančius atominių bombų.“ Lietuvos pašonėje atsiras nauja branduolinė valstybė ()
Abejoja JAV „branduolinio skėčio“ patikimumu.
© [[:en:User:{{{1}}}|{{{1}}}]] at the English-language Wikipedia, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Mark_7_nuclear_bomb_at_USAF_Museum.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinių Valstijų ir Rusijos suartėjimas bei atotrūkis nuo NATO atgaivino pasaulines diskusijas tarp senų sąjungininkų – nuo Berlyno ir Varšuvos iki Seulo ir Tokijo – apie savo branduolinių ginklų kūrimą.
Apie tai praneša „Financial Times“.
Remiantis Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi, šalys, kurios oficialiai kontroliuoja branduolinius ginklus, yra tik JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija ir JK.
Indija, Izraelis ir Pakistanas, kurie niekada nepasirašė pakto, taip pat sukūrė branduolinius ginklus, kaip ir Šiaurės Korėja, vienintelė šalis, pasitraukusi iš BGNS.
Ši padėtis ilgą laiką išliko nepažeista, tačiau į valdžią JAV atėjus Donaldui Trumpui ir prasidėjus jo naujai politikai, artimi sąjungininkai Europoje ir Azijoje ėmė diskutuoti dėl savo branduolinio ginklo kūrimo, ruošdamiesi galimam Amerikos branduolinių pajėgų išvedimui.
Leidinys skelbia, kad pramonės analitikai baiminasi BGNS žlugimo dėl JAV saugumo garantijų atšaukimo, o pasaulis gali turėti 15-25 branduolines valstybes.
Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas praėjusį mėnesį pareiškė, kad jo šalis dabar turi apsispręsti, ar „Vokietija taip pat gali sutikti su branduolinių ginklų dislokavimu, ar priklausyti nuo JK ir Prancūzijos paramos garantijų“.
|
Šis raginimas išprovokavo precedento neturinčią viešą diskusiją, kurios metu keli analitikai viešai klausė, ar Vokietija turėtų būti pastūmėta kurti savo branduolinius ginklus.
Nuo 1983 metų iki šių dienų Vokietijos oro bazėje Biuchelyje, 100 km nuo Kelno, yra 20 amerikiečių branduolinių bombų B61.
Vokietijos pareigūnai garsiai skundžiasi, kad JAV nepateikė jokių nurodymų apie šio branduolinio skydo pašalinimą. Gynybos ministras Borisas Pistoriusas debatus pavadino „diskusijos paaštrėjimu, kurio mums nereikia“.
Tačiau privačiai kai kurie pareigūnai ėmė spėlioti, ar Vokietija turėtų apsvarstyti galimybę kurti savo branduolinius ginklus.
Diskusijos Lenkijoje suaktyvėjo po to, kai ministras pirmininkas Donaldas Tuskas iškėlė idėją sukurti nacionalinį branduolinį ginklą arba nuolat dislokuoti Prancūzijos specialiąją amuniciją šalies teritorijoje.
Jo politinis viršininkas prezidentas Andrzejus Duda sakė „Financial Times“, kad būtų geriau perkelti amerikiečių branduolines bombas į Lenkiją. Jis tvirtina, kad Lenkijai reikia „dešimties metų“, kad ji galėtų sukurti savo branduolinius ginklus.
Šiai nuomonei plačiai pritaria analitikai ir pramonės lyderiai. Buvęs gynybos ministras Januszas Onyskiewiczius pavadino D. Tusko pasiūlymą „beprotiškai hipotetiniu ir netinkamu esamai situacijai“.
Sparti Šiaurės Korėjos branduolinės programos plėtra, Pchenjano ryšių su Maskva atskleidimas ir D. Trumpo sugrįžimas į valdžią – visa tai Šiaurės Korėjoje pakurstė gilų nerimą dėl savo saugumo.
„Parama Pietų Korėjos vidaus branduolinių ginklų įsigijimui auga“, – sakė Korėjos nacionalinio saugumo instituto tyrimų centro mokslinis bendradarbis Sang-sin Lee.
Nors nė viena iš pagrindinių partijų nepritarė tokiam žingsniui, abiejų pusių lyderiai pasisakė už judėjimą link vadinamojo „branduolinio pasirengimo“ – statuso, kuris leistų šaliai artimiausiu metu sukurti branduolinį ginklą.
Konservatyvus Seulo meras Oh Se-hoonas, laikomas potencialiu kandidatu į prezidentus, šį mėnesį paragino Jungtines Valstijas leisti Pietų Korėjai įsigyti branduolinių atsargų, todėl Seului buvo suteiktas „branduolinio pavojaus“ statusas. Pagarba buvo prarasta netrukus po to, kai užsienio reikalų ministras Cho Te Yul pasakė parlamentui, kad branduolinių ginklų įsigijimas nėra iš piršto laužtas.
Pietų Korėja jau turi daugiausiai civilinių branduolinių reaktorių pasaulyje.
„Korėja turi pagrindines technologijas branduoliniams ginklams gaminti ir jau turi patirties gaminant labai mažus kiekius plutonio ir urano“, – sakė Seulo nacionalinio universiteto branduolinės inžinerijos garbės profesorius Suh Kyung-Ryulas.
„Jau yra technologija, kuri leis mums per tris mėnesius pagaminti branduolines bombas – panašias į tas, kurios buvo numestos ant Hirosimos ir Nagasakio.“
Korėjos mokslo ir technologijų instituto, vertinimo ir planavimo instituto mokslinis bendradarbis Lee Chung-gunas teigė, kad Pietų Korėja ne tik gaus pakankamai branduolinės medžiagos, bet ir „turės sukurti detonavimo sistemą ir branduolines galvutes bei atlikti bandymus“.
„Jei šalis paskelbs nepaprastąją padėtį ir sutelks visus nacionalinius išteklius, ji galės sukurti branduolinį ginklą maždaug per dvejus metus“, – sakė Lee.
Unikalus Japonijos, kaip vienintelės šalies, patyrusios branduolinį karą, statusas per visą pokario istoriją branduolinio ginklo pašalinimo idėją pavertė arba politiniu tabu, arba kažkuo erzinančiu.
Tuo pat metu kai kuriose šalyse jau seniai vyksta slaptos diskusijos apie tokio tipo gynybos poreikį, kurį pakurstė branduolinių ginklų atsiradimas Šiaurės Korėjoje ir agresyvi Kinijos politika. Tai sustiprino paskutiniai D. Trumpo pareiškimai, verčiantys abejoti JAV „branduolinio skėčio“ patikimumu.
Vienas aukšto rango Japonijos pareigūnas žurnalistams sakė, kad visada buvo deramasi tarp nedidelės agresyvių politikų grupės: „Dabar dalyvių ratas galėtų plėstis“.
Japonija buvo viena iš pirmųjų pasirašiusiųjų BGNS, tačiau taikus branduolinės energijos panaudojimas ir atominės elektrinės atidarymas 10-ojo dešimtmečio pradžioje taip pat suteikė jai nemažai branduolinių medžiagų atsargų, kurias būtų galima panaudoti branduoliniams ginklams kurti.
Didelė, sudėtinga Japonijos pramoninė bazė ir jos lyderystė daugelyje specializuotos inžinerijos sričių leidžia greitai sukurti fizines ginklų struktūras, tikriausiai tik po kelių mėnesių nuo politinio leidimo pradėti darbą gavimo.
Naujausia Japonijos ataskaita parodė, kad 2023 m. pabaigoje šalis turėjo beveik 8,6 tonos plutonio – teoriškai tiek, kad būtų galima pagaminti tūkstančius bombų.
.jpg)
.png)
.png)
![[ŽT] „F-16. Lietuvos oro erdvėje“](/photo/202503/13/21/thumb_063433__pexels-omar-barrera-420893601-15115057.jpeg)
.jpg)
.png)
.png)
