Karas kaip pelningas verslas. Kodėl paliaubos Ukrainoje nenaudingos ir Rusijos valdžiai, ir gyventojams (2)

2025-03-26

Kai karas tampa agresoriaus raison d'être, taikos bandymai pasmerkti nesėkmei

Vladimiras Putinas ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas vizito Kursko grupuotės kontrolės punkte metu, 2025 m. kovo 12 d.
© kremlin.ru

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Neseniai „Republic“ karo ekspertas Nikolajus Mitrochinas, remdamasis fronto pranešimų ir Rusijos ir Amerikos derybų eigos analize, padarė išvadą, kad sausumos karinių veiksmų teatre „karo veiksmų sustabdymo perspektyvos kol kas nematyti“. Jo nuomone, V. Putinas* sieks atidėti tikras paliaubas iki vasaros vidurio.

Deja, šią nuviliančią prognozę visiškai patvirtina nepriklausomų žurnalistų pranešimai. Projektas „Viorstka“, remdamasis šaltiniais regioninėse administracijose, praneša, kad Kremlius ir toliau aktyviai komplektuoja kariuomenę, o Maskva toliau aktyviai verbuoja savanorius. Pasak leidinio šaltinių, nėra jokių ženklų, kad reklaminė kariuomenės verbavimo kampanija baigiasi, o apie paliaubas net nekalbama.

Tokia padėtis stebima bent keliuose regionuose, o Sverdlovsko srityje valdžia padidino išmokų „savanoriams“ sumą nuo 1,5 mln. iki 2,5 mln. rublių. Viorstka šaltiniai teigia, kad Kremlius, net jei formaliai sutiks su paliaubomis, kels neįmanomas sąlygas, kad jas sužlugdytų, ir toliau sieks „ištaisyti padėtį fronte iki derybinės pozicijos požiūriu priimtinos situacijos“. Prokremliški kariniai analitikai antrina tokiam požiūriui, sakydami, kad kai kurie „Ukrainos radikalai“ sabotuos bet kokį susitarimą, todėl Rusijai reikia priemonių „paliauboms kontroliuoti“.

Tad logiška, kad Kremlius, neturėdamas išteklių kovoms intensyvinti, dabartinio intensyvumo kare vis dėlto jaučiasi gana patogiai. Rusijos valdžia neprieštarautų ir toliau alinti Ukrainą, taip išsiderėdama kuo palankesnes taikos sąlygas. Be to, nereikėtų pamiršti, kad Vladimiras Putinas karu sprendžia daugybę vidinių problemų.

[EU+Kuponas] „Su juo dirbu daugiau nei 800 valandų ir WOW, koks puikus spausdintuvas. Esu sužavėtas šio produkto kokybe“ (Video, „FLSUN T1-U“ atsiliepimai)

1791 6

Puiki kaina
Specialus kuponas
Iš Europos greitas ir saugus pristatymas
Aukščiausia kokybė
Ribotas kiekis
Pirkėjų pagyros

Išsamiau

Karas yra ne tik pretekstas stiprinti represijas ir nukreipti gyventojų dėmesį nuo ekonominių sunkumų, bet ir būdas spręsti kitus pagalbinius uždavinius, įskaitant „nenaudingų gyventojų“ utilizavimą.

Iš tiesų, karo veiksmai aktyviai mala ne tik kalinius, bet ir kitus, kaip sakydavo sovietmečiu, „asocialius elementus“. Žurnalistai praneša, kad daugelyje Vidurio Rusijos kaimų vyrai tiesiog grobiami, kad būtų išsiųsti į karą. Tokių pagrobimų taikiniai paprastai būna ne patys turtingiausi gyventojai – dažnai girtuokliai, neturintys nuolatinio darbo ar sąskaitų bankuose. Jie dažniausiai gyvena iš atsitiktinių darbų, ir neretai būtent tokio darbo dingstimi išviliojami iš namų, kad būtų nugabenti į karinius komisariatus.

„Galvų medžioklė“ tapo pelningu verslu. Daugelyje regionų už kito asmens įtikinimą pasirašyti sutartį mokamas piniginis atlygis. Be to, pagrobėjai dažnai gauna prieigą prie savo aukų banko sąskaitų ir atsiima jų pinigus, gautus už dalyvavimą kare. Tuo pačiu valdžia atsikrato „nereikalingų žmonių“, visai nenorėdama, kad jie grįžtų iš fronto. Panašu, kad mechanizmai, kaip „antriniu būdu panaudoti“ tuos, kurie, nepaisant visų galimybių, karą išgyvens, dar nesukurti.

Su panašia problema Rusijos valdžia jau susidūrė po 2014 m., kai į Rusiją pradėjo grįžti „Donbaso išvadavimo“ veteranai. Tačiau tuomet jų srautas buvo daug mažesnis nei dabar, be to, nemaža dalis jų buvo Ukrainos piliečiai. Šiuo atveju uoliausius kovotojus FSB netgi išsiuntė atgal į jų tėvynę. Toks likimas ištiko, pavyzdžiui, Filipą Venediktovą, „DNR milicininką“ su jaudinančiu šaukiniu „Filia“. 2018 m. Rusijos teismas, o paskui ir FSB, pripažino Filią teroristu, pritardamas SBU argumentams, ir tuo pagrindu atsisakė suteikti jam laikiną prieglobstį.

Akivaizdu, kad šiais laikais tokie būdai išsiųsti „SVO didvyrius“ į karinės šlovės vietas nebeįmanomi, todėl Rusijos valdžios institucijos daro viską, kad jie iš viso negrįžtų iš fronto. Nepriklausomi žurnalistai išsiaiškino, kad laukdami taikos derybų, Rusijos kariuomenės vadai verčia mobilizuotus karius pasirašyti sutartį su Gynybos ministerija. Ministerijos pareigūnai žurnalistams prisipažino, kad jiems svarbu užtikrinti, jog kuo mažiau žmonių grįžtų namo dėl galimos demobilizacijos.

Nepaisant V. Putino reikalavimų iš sugrįžusių karių iš fronto karių sukurti „naująjį Rusijos elitą“, jų bandymai patekti į valdžią yra tyliai sabotuojami. Valstybė tikisi nusikratyti veteranų priežiūros našta ir bando ją perkelti regioninėms valdžios institucijoms ir įmonėms. Valstybės Dūmai jau pateiktas įstatymo projektas, kuriame teigiama, kad būtent jos privalės surasti buvusiems kariškiams darbo vietas.

Paprasti rusai taip pat ne itin entuziastingai žiūri į naujai atrastus didvyrius – taip neentuziastingai, kad ultrapatriotinėse interneto svetainėse skelbiamas aliarmas: „veteranai pribaigiami namų fronte“. Kalbama apie vakarykščių kariškių sumušimus įvairiuose Rusijos regionuose, o kai kuriais atvejais užpuolikai veteranus tiesiogiai vadina žudikais. Kaip tik toks atvejis įvyko 2023 m. nedideliame Užbaikalės kaime. Trumpai tariant, akivaizdu, kad valdžios institucijoms visiškai nutraukti karo veiksmus yra nenaudinga. Tai paskatintų masinį mobilizuotųjų ir šauktinių grįžimą namo, dėl to gali padaugėti ir socialinių konfliktų, ir grįžusiųjų pretenzijų valdžios institucijoms.

Be to, karas tapo puikiu būdu užsidirbti ne tik gynybos gamykloms, bet ir visai civilinėms įmonėms.

Praėjusių metų gegužę nepriklausomi žurnalistai atskleidė, kaip su Ramzanu Kadyrovu ir Čečėnijos saugumo pajėgomis susijusios struktūros okupuotose teritorijose prekiavo grūdais. Praėjusių metų pabaigoje paskelbtame žurnalistiniame tyrime atskleista, kad Rusijos įmonės beveik iš visos šalies dalyvauja okupuotų regionų įmonių, turto ir išteklių grobime.

Remiami šiuo metu Ukrainoje ieškomų prorusiškų ukrainiečių politikų, rusai atidarinėja statybų, prekybos metalo laužu kompanijas, persirašinėja sau kasyklas ir gamyklas. 2023 m. 13 bendrovių, įregistruotų okupuotose teritorijose prasidėjus visapusiškai invazijai, pajamos viršijo 1 mlrd. rublių.

Žinoma, aktyvių karo veiksmų tęsimas nėra palankus Rusijos verslui. Tačiau jam svarbu, kad pinigus nešančios teritorijos būtų oficialiai priskirtos Rusijai. Žurnalistų duomenimis, dažniausiai įmonės registruojamos Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje. Iš miestų, užgrobtų per plataus masto karą, įmonės daugiausia registruojamos Mariupolyje ir Berdianske.

Hipotekos programų operatoriai nuėjo dar toliau. Jų parengtuose sąrašuose vietų, kuriose nuo balandžio 1 d. galima įsigyti antrinį būstą pagal šeimos hipoteką, yra keletas Kijevo kontroliuojamų miestų. Tai Kramatorskas, Slavjanskas, Dobropilija, Družkovka, Chersonas ir kiti. Pasak Valstybės Dūmos Statybos ir būsto bei komunalinių paslaugų komiteto vadovo pavaduotojos Svetlanos Razvorotnevos, tai turėtų būti suvokiama kaip „paramos priemonė“ žmonėms, kurie dėl kovų neteko būsto.

Taigi, kuo daugiau pinigų Rusijos piliečiai ir ypač stambusis verslas investuoja į Ukrainos teritorijas, tuo labiau jie yra asmeniškai motyvuoti siekti visiškos jų okupacijos ir įteisinimo. Kol kas atrodo, kad V. Putinas puoselėja viltį derėtis su JAV dėl taikos savo sąlygomis, o vienu iš derybinių žetonų jis laiko nuolatinį karinį spaudimą Ukrainai.

republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.Paaiškinimai

▲

(0)

(5)

(-5)

Komentarai (2)