„Akimirksniu.“ Kaip reaguotų taikdariai į naują Rusijos puolimą ()
Europa ketina į Ukrainą siųsti taikdarius. Bet ką jie darys, jei Rusija vėl puls?

© 24 OMBr ZSU (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:2024-06-25_-_24_OMBr_ZSU_-_Chasiv_Yar_-_06.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu Ukraina turi didžiausią kariuomenę Europoje, tačiau norint, kad taika būtų ilgalaikė, Ukrainoje reikia dislokuoti ir taikdarius iš kitų šalių, mano Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jo teigimu, europiečiai taikdarai būtų dislokuoti toliau nuo fronto linijos. „Jie nebus fronto linijoje, nebus pirmoje kontakto linijoje. Bet tai bus pajėgos, kurios bus Ukrainos žemėje, ir jos bus reikšminga atgrasymo jėga“, – pridūrė Macronas.
|
Pasak Prancūzijos prezidento, taikdariai gali apmokyti Ukrainos karius, vykdyti logistikos operacijas. Tačiau jau vien jų buvimas Ukrainoje bus signalas Kremliui.
„Tai yra signalas, kad jei įvyks naujas puolimas prieš Ukrainą, bus atakuojamos ne tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bet ir šios pajėgos, mūsų dislokuotas kontingentas. O jei mūsų kontingentas atsidurs tiesioginiame konflikte, jis gaus nurodymus tiesiai iš savo šalių generalinių štabų“, – aiškino Macronas. Taigi, atrodo, kad taikdariai būtų kaip saugumo garantija Ukrainai, atgrasymo priemonė Rusijai. Atnaujinusi puolimą Rusija jau susidurtų su NATO.
Tiesa, kol kas derybose Rusija visiškai atmeta NATO kontingento dislokavimo Ukrainoje galimybę. Macronas teigia, kad ne Rusijai tai spręsti. Tačiau negavusi patikinimo, kad Ukrainoje nebus NATO karių, Rusija gali žlugdyti derybas, kurias jau dirbtinai tempia.