„Kursko operacija“ – atnešė ukrainiečiams daugiau nuostolių ar naudos? ()

2025-03-27

Pusė jų žuvo arba buvo sužeisti.

Ukrainos karys
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo?fbid=1007281424918269&set=pcb.1007281621584916&locale=lt_LT

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Prieš kelias dienas rusai paleido raketas į Sumus. Jos, be kita ko, pataikė į mokyklą, kurioje vyko pamokos. Laimei, pamokos buvo reguliariai vedamos slėptuvėje nuo bombų. Taigi niekas nemirė, tai „tik“ baigėsi tuo, kad mokinius reikėjo išlaisvinti iš po griuvėsių. Pataikyta ir į kitus civilinius objektus, iš viso buvo sužeista beveik 80 žmonių, tarp jų trylika jauniausių miesto gyventojų, rašo karo korespondentas Marcinas Ogdowskis.

Sumai, miestas, esantis netoli Rusijos sienos, yra nuolat puolamas rusų. Apšaudymai pastarosiomis dienomis suaktyvėjo po to, kai Ukrainos kariuomenė paliko daugumą okupuotų Kursko srities teritorijų.

Šiandien ukrainiečiai vis dar turi išlaiko dalį žemės Rusijos pusėje, tačiau apskritai karinių veiksmų linija priartėjo prie Sumų. Dėl mažesnio atstumo rusams lengviau šaudyti, o mieste žmonės sako, kad tai – įžanga į kažką didesnio. Rusijos sprendimų priėmėjai, vadovaujami Vladimiro Putino, neslepia, kad norėtų palei savo sieną matyti „sanitarinį kordoną“, kuris, žinoma, būtų sukurtas Ukrainos teritorijos sąskaita. Žvelgiant iš šios perspektyvos, visa Sumų sritis tampa akivaizdžiu puolimo taikiniu.

[Vokietija+Papildymas Kuponu] Fantastiškas 6in1 kavos aparatas. Įvairių tipų kapsulės, karšto, šalto ir arbatos režimai. Paskutiniai vienetai! („HiBREW H1B“)

5920

Puiki kaina

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Sutvarkyti visi mokesčiai

Ribotas kiekis

Išsamiau

Ar tai įvyks? Mano nuomone, Rusijos armja šiuo metu nėra pajėgi vykdyti didelių puolimo operacijų. Kas nekeičia fakto, kad terorizuoti Sumus visiškai įmanoma – tolimojo nuotolio raketinės artilerijos ugnimi ir dronais. Santykinės taikos laikai, kuriuos miesto gyventojams atnešė Ukrainos kariuomenės išraižyta Kursko zona, baigėsi. Pabrėžiu tai, nes ukrainiečiai įsiveržė į Rusiją vykdydami prevencinę operaciją. „Sanitarinio kordono“ koncepcija nėra nauja – apie būtinybę jį sukurti rusai kalba jau seniai. Būtent todėl 2024 metų pavasarį jie vėl įžengė į Charkivo sritį ir planavo tą patį manevrą pakartoti Sumų srityje. Ukrainiečiai juos aplenkė ir susikūrė savo buferį.

Šiuo metu situacija grįžo į 2024 metų vasarą. Iš esmės abi armijos yra namuose, tačiau Ukrainos pusė – labiau urbanizuota ir labiau apgyvendinta – yra labiau pažeidžiama. Žvelgiant iš šios perspektyvos, „Kursko operacija“ pasirodė esanti tik laikina sėkmė ir galiausiai baigėsi nesėkme.

Karinė logika yra viena, bet už sprendimo vykti į Kurską slypėjo ir politinis išskaičiavimas. „Mums ši žemė nereikalinga. Nenorime ten primesti savo gyvenimo būdo“, – interviu amerikiečių televizijai NBC patikino Volodymyras Zelenskis. Šie žodžiai buvo pasakyti 2024 metų rugpjūčio viduryje, praėjus kelioms dienoms nuo Ukrainos puolimo pradžios. Tolesnė Ukrainos prezidento pareiškimo dalis aiškiai rodė, kad Kyjivas planuoja neribotą laiką išlaikyti okupuotas teritorijas – jos turėjo būti derybinis elementas būsimose derybose su Maskva. Optimistiškai žiūrint, 2025 metų kovo pabaigoje esame ant taikos derybų slenksčio, o Kursko klausimas jau iškrito iš darbotvarkės. Ukrainiečiai „nepristatė“ savo grobio tiek, kad dėl jo būtų deramasi. Todėl nebus „žemės už žemę“ mainų, o tai turėtų būti laikoma Ukrainos pralaimėjimu.

Verta pagalvoti, kodėl taip atsitiko.

Ieškodami atsakymo, turime atkreipti dėmesį į save ribojantį Ukrainos kontrpuolimo pobūdį. Ukrainiečiai galėjo užimti didesnį grobį, bet greičiausiai jo „suvirškinti“ nebūtų pavykę (arba tai būtų siejama su per didelėmis sąnaudomis). Rašydamas apie „virškinimą“ turiu omenyje visą veiklos spektrą: nuo efektyvios okupuotos teritorijos, įskaitant oro erdvę, kontrolės iki sau (ir vietos gyventojams) efektyvios logistikos ir tiekimo užtikrinimo.

Pirmosiomis savaitėmis nuo Kursko puolimo pradžios visa ši veikla ir reikalavimai buvo įgyvendinti: Ukrainos kariuomenė Rusijoje išlaikė savo pozicijas, be problemų rotavo dalinius, evakavo sužeistuosius ir sugadintą techniką. Be maisto, degalų ir amunicijos atsargų, į įvykio vietą atvyko humanitarinės pagalbos vilkstinės, kad patenkintų civilių gyventojų poreikius.

Norint eiti toliau, ukrainiečiams reikėtų didesnių pajėgų. Tiesą sakant, Kursko operacijoje vienu metu dalyvavo ne daugiau kaip 15 000 karių. Bėda ta, kad vadovybė negalėjo deleguoti didesnio kontingento – tam sutrukdė iššūkių, susijusių su gynybine operacija grynai Ukrainos teritorijoje, mastas. Ir taip užburtas ratas užsidarė. Kiek daugiau nei 1000 kvadratinių kilometrų žemės pateko Ukrainos kontrolėn – tai vidutinės Lenkijos apskrities plotas. Norėdami susigrąžinti šią sritį, rusai sutelkė neproporcingai didelį potencialą – didžiausio įsitraukimo momentu virš 60 000 karių. Nebuvo „mėsmalės“, bet kaip tik ši gausybė, toks Rusijos mobilizacijos mastas verčia susilaikyti nuo vienareikšmiškai neigiamo Kursko operacijos vertinimo.

Pirmiausia pažvelkime į tai šiek tiek plačiau. Rusijos ginkluotosios pajėgos neiškovojo strateginės pergalės Ukrainoje 2024 m. Nuo 2023 m. spalio vykdomas puolimas neprivedė prie fronto žlugimo, rusai užėmė kelis miestus ir kelias dešimtis kaimų, o kai kur (Donbase) pažengė į priekį 30 km (430 000 žuvusiųjų ir sužeistų...). Tuo pat metu ukrainiečiai savo karines operacijas perkėlė į pačios Rusijos teritoriją. Iš viso Kursko operacijoje dalyvavo 100 000 kariškių iš Rusijos ir Šiaurės Korėjos, tai prilygsta pusei pajėgų, ketinusių įsiveržti į Ukrainą 2022 m. vasarį. Pusė jų žuvo arba buvo sužeisti.

Kursko operacijos kritikai pabrėžia, kad dėl to nebuvo didelio Rusijos armijos nutekėjimo iš kitų fronto atkarpų – ko tikriausiai tikėjosi Ukrainos vadovybė. Iš tikrųjų turėjome reikalų su nedidele rotacija, kuri daugiausia paveikė rezervinius vienetus. Elitinių formacijų rotacijos buvo nedaug; Tiesą sakant, jos niekada nesudarė Kursko grupės esmės.

Praėjus dešimtmečiams, niekas nepasikeitė – Rusijos armija ir toliau naudojasi masiškumo ir brutalumo sinergija. Du trečdaliai jos jėgos yra „atstatymo“ padaliniai, neturintys tinkamo lavinimo, koordinacijos ir dažnai net pagrindinės įrangos. Objektyviai kalbant, nepasiruošę kovai, bet įsakinėjami žmonių, pasiruošusių pasiųsti juos į ugnį. Šis „mėsos šturmas“ yra nepakeičiamas Rusijos puolimo operacijų elementas. Ne elitiniai desantininkai apibūdina RF pasiruošimą. Šios „pulpos“ trūko prie Pokrovsko, Torecko, Časiv Jaro ir kitose rusų dar neužkariautose vietose... Tai pamatuojamas, teigiamas Kursko ekspedicijos efektas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

tvp.info

Aut. teisės: MTPC

(18)

(4)

(14)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()