NATO jau „mirusi“. Kartu su Ukraina. Ar Europa sugebės sukurti savo bloką (1)
Donaldas Trumpas sako, kad Ukraina „niekada“ netaps NATO nare, o Kyjivo noras prisijungti prie Aljanso gali sukelti plataus masto karą su Rusija.
© Ad Meskens, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Brussels_NATO_Headquarters.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Focus“ išsiaiškino, ar karinio-politinio bloko durys Ukrainai tikrai amžiams uždarytos ir kokių saugumo alternatyvų reikėtų ieškoti dabar.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos noras tapti NATO nare galėjo paskatinti visapusišką Rusijos invaziją. Amerikos vadovas taip pat pabrėžė, kad Ukraina niekada netaps Šiaurės Atlanto aljanso nare.
Tuo tarpu pastarosiose derybose su JAV Saudo Arabijoje Ukrainos delegacija patikino, kad nesvarstys narystės NATO kaip galimos taikos sutarties dalies ir Kyjivas toliau eis euroatlantinės integracijos keliu, kaip numatyta Konstitucijoje.
Kodėl NATO vertė Ukrainai nėra prioritetas
Donaldas Trumpas, pažymi politikos mokslų daktaras ir Vieningosios Ukrainos ekspertų grupės ekspertas Ihoris Petrenko pokalbyje su „Focus“, turėtų prisiminti garsųjį NATO viršūnių susitikimą Bukarešte (Rumunija) 2008 metais, kur buvo kalbama, kad Ukraina tikrai taps visateise Aljanso nare.
„Tuomet prieš 17 metų Vokietija ir Prancūzija priešinosi skubiam Ukrainos priėmimui, o JAV laikėsi priešingos pozicijos, bandydamos įtraukti mūsų valstybę į šį bloką. Tačiau šiandien mūsų euroatlantinius siekius per Trumpo lūpas laidoja ne tik Vašingtonas – šiuo klausimu taip pat nėra sutarimo tarp kitų Aljanso narių“, – pabrėžia ekspertas.
|
Paminėdamas, kad Kyjivas dabar turėtų teikti pirmenybę saugumo garantijoms, politologas pareiškė:
„Didžiausia ir veiksmingiausia saugumo garantija, kad ir ką sakytų, yra ne NATO, o stiprios pačios Ukrainos ginkluotosios pajėgos“.
Kalbėdamas apie galimas alternatyvas NATO, Petrenko pabrėžė:
„ES dabar yra ant strateginio tikrumo slenksčio didindama savo pačios saugumo pajėgumus. O Ukraina ypač laikoma neatsiejama šio saugumo dalimi. Taigi teoriškai galėtų būti sukurtas tam tikras EuroNATO, ypač jei JAV tęs savo prekybos karų liniją. Tai yos šalys, kurios tikrai yra pasirengusios itin greitai panaudoti jėgą atitinkamos agresijos, puolimo ir pan. atveju. Pirmiausia tai galėtų būti greitojo reagavimo pajėgos“.
Be išvardintų formatų, Ukraina gali laikyti Turkiją saugumo sąjungininke, kuri nėra ES narė, tačiau yra antra galingiausia NATO valstybė po JAV.
Pabrėždamas, kad įvairiausioms saugumo konfigūracijai reikia laiko, Ihoris Petrenko reziumavo:
„Pavyzdžiui, toms pačioms ES šalims reikia bent 2–3 metų, kad aiškiai įeitų į persiginklavimo kelią. Panašiai visos kitos saugumo istorijos reikalauja ne tik laiko, bet ir lyderystės“.
Tęsinys kitame puslapyje:
Ar Ukraina tikrai taps Europos saugumo sistemos šerdimi?
Pabrėždamas, kad NATO blokas šiandien de facto miręs, politologas Jurijus Bogdanovas pokalbyje su „Focus“ pareiškė:
„Trumpas ir jo komandos nariai nuolat sako, kad europiečiai patys turėtų rūpintis savo saugumu ir galvoti, kaip apsiginti nuo Rusijos, o tai rašoma net NATO steigimo dokumentuose“.
Eksperto teigimu, Europos saugumo sistema bus kuriama aplink prancūzų ir britų branduolinį skydą.
„Norint susidoroti su Rusija, reikalingas ir branduolinis komponentas, o šiandien branduolinius ginklus turi tik dvi Europos šalys – Prancūzija ir JK. Taip ir liks ateityje. Macronas siūlo prancūzišką branduolinį skėtį Europai. Greičiausiai prisijungs ir Londonas.“
Ekspertas, anksčiau pastebėjęs, kad toks saugumo aljansas būtų veiksmingesnis už NATO 5 straipsnį, padarė išvadą:
„Iki šiol vienintelis precedentas istorijoje, kai buvo taikomas Aljanso 5 straipsnis, yra NATO koalicijos veiksmai prieš Afganistaną po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV“.
Kuriuose aljansuose, be NATO, Ukraina gali gauti patikimas saugumo garantijas?
Ukraina neturėtų ir neatsisakys euroatlantinės integracijos, kuri yra įtvirtinta aukščiausiu – konstituciniu – lygiu, pokalbyje su „Focus“ pažymi politologas Dmytro Levus.
„JAV prezidentai ateina ir išeina, keičiasi ir pasaulinė saugumo situacija, kuriami regioniniai aljansai ir pan. Reikia pabrėžti, kad visose eurocentrinėse saugumo ir gynybos iniciatyvose Ukrainai atsiras vietos. Šia prasme aljansas su JK, Skandinavija, Lenkija atrodo kaip alternatyva“, – pabrėžia politologas.
Ekspertas mano, kad aplink Prancūzijos ir JK branduolinius ginklus taip pat visiškai įmanoma sukurti kolektyvinio saugumo struktūrą, dėl kurios, beje, pritaria pirmaujanti Europos ekonomika – Vokietija.
„Istorija su Europos taikos palaikymo kontingentu Ukrainoje taip pat yra vienas iš tokio branduolinio aljanso kūrimo etapų“, – reziumuoja Dmytro Levus. Politologo teigimu, šiuo metu NATO efektyvumo perspektyvos, atsižvelgiant į Baltųjų rūmų poziciją, europiečiams atrodo gana miglotos, todėl daugelis ES šalių ieško alternatyvos ir ją mato būtent aljanse su Ukraina.
Todėl dauguma „Focus“ kalbintų ekspertų pabrėžia tolesnio Ukrainos judėjimo NATO link būtinybę, nepaisant D. Trumpo pareiškimų. Kartu analitikai pabrėžia Ukrainos ir europiečių alternatyvaus saugumo bendradarbiavimo svarbą.
![[ŽT] „Trumpas bijo Putino.“ Štai ir įrodymai](/photo/202504/02/22/thumb_081281__Trumpas.png)
