Gynybos linija prieš Rusiją. Baltijos šalys. Gali nespėti laiku ()
Estija, Latvija ir Lietuva paskubomis stato 1000 betoninių bunkerių su prieštankiniais grioviais. Projektu siekiama sustiprinti beveik 1000 kilometrų Baltijos sienos ruožą.
© Mil.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:T-72B3_mod._2016_at_the_Zapad-2017_exercise_05.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai rašo „The Telegraph“.
Baltijos šalys paskubomis stiprina rytines sienas, planuoja pastatyti apie 1000 betoninių bunkerių, apkasų, prieštankinių griovių ir amunicijos sandėlių.
Tačiau 10 metų trunkantis gynybos stiprinimo projektas gali būti įgyvendintas per vėlai, teigia regiono pareigūnai, baiminantys, kad taikos susitarimas Ukrainoje gali greitai atkreipti Maskvos dėmesį į pažeidžiamiausią NATO rytinio flango dalį.
„Putinas neleis laukti šių 10 metų. Pavojingiausias laikas Baltijos šalims ateis iškart po paliaubų Ukrainoje“, – perspėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Jo komentarai sekė po panašių Baltijos šalių lyderių įspėjimų, kad paliaubos gali turėti nenumatytų pasekmių. Kremlius jau išdėstė planus padidinti karinę gamybą ir perdislokuoti karius prie NATO šiaurės rytų sienos, jei Donaldas Trumpas tarpininkaus dėl paliaubų.
|
Siekdamos sustiprinti gynybą Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Suomija neseniai paskelbė pasitraukiančios iš tarptautinės sutarties, draudžiančios priešpėstines minas.
Lietuva taip pat neseniai pasitraukė iš kasetinių bombų sutarties. Regiono lyderiai teigia norintys pasirinkti laisvę naudoti naujas ginklų sistemas dėl Rusijos grėsmės.
Lietuvos krašto apsaugos ministrės Dovilos Šakalienės teigimu, „strateginė žinia“ yra ta, kad Baltijos šalys yra pasirengusios panaudoti absoliučiai viską, kad apsigintų nuo Rusijos invazijos.
Neseniai paskelbtoje Danijos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad kai tik karas Ukrainoje nutrūks arba užšals, Rusija galės greitai persiginkluoti, susigrupuoti ir kariauti su NATO.
Remiantis skaičiavimais, po 6 mėnesių Maskva galės „kariauti vietinį karą šalyje, besiribojančioje su Rusija“. Po 2 metų ji „bus pasirengusi regioniniam karui prieš kelias Baltijos jūros regiono šalis“. Po 5 metų ji galės pradėti „didelio masto karą“ Europoje (nedalyvaujant JAV).
Tęsinys kitame puslapyje:
NATO, sunerimusi dėl katastrofiškų naikinimo Ukrainoje ir Rusijos karių įvykdytų žiaurumų prieš civilius okupuotuose miestuose, pasirašė 2023 metų planą apsaugoti „kiekvieną centimetrą“ Baltijos šalyse, su pastiprinimo linijomis iš Suomijos, Lenkijos ir Vokietijos.
Šiuo metu Aljansas kiekvienoje Baltijos valstybėje rotacijos principu dislokuoja daugianacionalines pajėgas.
Latviją saugo Kanados vadovaujamos tarptautinės pajėgos, Lietuvą – vokiečių brigada, Estiją – apie 1000 britų karių.
„Mums trūksta strateginio gylio. Rusai gali pervažiuoti visą šalį per kelias valandas, todėl mes ginamės nuo pirmų centimetrų. Pažiūrėkite į Ukrainą ir jų atkovotus miestus, tai, ką jie atkovojo, buvo dykynė“, – sakė G. Landsbergis.
Paprasčiau tariant, naujosios gynybos linijos tikslas – neleisti Baltijos šalių miestams ir miesteliams patirti tokį pat likimą kaip visiškai sugriautų Ukrainos miestų.
Landsbergis pranešė, kad iš NATO gauta žinutė buvo tokia: „O kiek jūs patys nuveikiate prieš kreipdamiesi pagalbos į mus? Kada pradėsite kasti apkasus ir statyti savo sieną?“.
„Dabar esame ten. Siunčiame žinią. Tikiuosi, kad išnaudosime kiekvieną ukrainiečių mums skirtą minutę pasiruošimui“, – s akė jis ir pažymėjo, kad tai yra „lenktynės su laiku“.
Tiek Kaliningradas, tiek Suvalkų koridorius vertinami kaip rimtos grėsmės, kuriomis Rusija gali atkirsti Baltijos šalis nuo likusios Europos sausumos keliais, o vėliau užblokuoti jas nuo jūros.
