„Ukraina 2.0.“ Pasienyje jau dislokuojamos karinės pajėgos ()
8 brigados siunčiamos prie sienos su Rusija.

© Қазақстан Парламентінің Мәжілісі (CC BY 4.0) | https://commons.m.wikimedia.org/wiki/File:Soldiers_of_the_Kazakh_Armed_Forces_in_Astana,_September_2024.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak žiniasklaidos pranešimų ir geopolitikos analitikų, Kazachstanas spartina gynybos pajėgų perginklavimą ir reorganizavimą. Šios Centrinės Azijos šalies parlamentas priėmė įstatymą, numatantį palei sieną su Rusijos Federacija dislokuoti iki aštuonių teritorinės gynybos brigadų. Nors oficialiuose dokumentuose Maskva kaip grėsmė tiesiogiai nenurodoma, karių dislokavimo būdas ir prie projekto pridedamų analizių turinys iliuzijų nepalieka: Kazachstanas ruošiasi galimam Rusijos agresijos scenarijui.
„Atsižvelgiant į Ukrainos konflikto patirtį, tai gali būti suvokiama kaip Kazachstano pasirengimas karinėms operacijoms“, – teigiama oficialiame veiksmų pagrindime.
Pagal įstatymą Kazachstanas iš viso sukurs 20 teritorinės gynybos brigadų. Jų dislokavimas atliekamas taip, kad aiškiai parodytų gynybos prioritetus:
- 8 brigados pasieks sieną su Rusija (didžiausia grupė),
- 5 brigados pasienyje su Uzbekistanu,
- 4 brigados – su Kinija,
- 3 brigados – su Kirgizija ir Turkmėnistanu.
|
Būtent siena su Rusija – ilgiausia sausumos siena pasaulyje (apie 8000 km) – yra pagrindinė pajėgų sutelkimo kryptis.
Teritorinės gynybos pajėgoms pavesta ne tik vykdyti gynybines operacijas, bet ir reaguoti į sabotažo grėsmes, kovoti su desantinėmis grupėmis, o galimos okupacijos atveju – vykdyti partizanines operacijas.
Įstatymas taip pat įveda naują mobilizavimo sistemą. Karo atveju kiekvienas už šalies ribų esantis Kazachstano pilietis privalės per 3 dienas atvykti į konsulatą ar ambasadą ir per artimiausias 7 dienas grįžti į šalį.
Be to, įvestas mechanizmas, leidžiantis teritorinėse gynybos pajėgose tarnauti užsienio savanoriams, kurie mainais gali skubiai kreiptis dėl Kazachstano pilietybės. Šis sprendimas buvo paimtas tiesiogiai iš Ukrainos patirties.
Nors oficialiuose dokumentuose vartojami eufemizmai, nepriklausomi ekspertai neabejoja, kad Rusija kelia pagrindinę grėsmę. Jie taip pat primena istorinius Maskvos siekius šiaurės Kazachstanui, kur didelė dalis gyventojų yra etniniai rusai.
Vyriausybės analitikai neatmeta, kad naujieji reglamentai gali „iššaukti neigiamą artimų ir tolimų šalių reakciją“ – tačiau Rusijos vardas čia taip pat neminimas. Tačiau atrodo, kad Ukrainos scenarijaus šešėlis dominuoja Kazachstano saugumo politikoje.
Kartu kyla abejonių dėl realaus dislokuotų pajėgų efektyvumo. Ar 8 teritorinės gynybos brigados tikrai sugebės užtikrinti ilgiausią sausumos sieną pasaulyje? – klausia įstatymo projekto kritikai. Jie taip pat nurodo, kad reikia didelių investicijų į įrangą, logistiką ir rezervistų mokymą.
Prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas nepripažino Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijų aneksijos, o šalis pamažu glaudina bendradarbiavimą su Kinija, Turkija ir Vakarų valstybėmis.