„Prie sienos. Rusijos armijos stuburas.“ Žinia eina kaip virusas ()
Nuogąstavimai perdėti.

© Stop kadras|https://www.youtube.com/watch?v=iLihocVwUjI
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremlius stiprina karui Baltarusijoje reikalingą infrastruktūros stuburą.
Kremlius plečia verbavimą į armiją, didina ginklų gamybą ir modernizuoja geležinkelio linijas pasienyje su Europa.
Šiuo metu visų akys sutelktos į karą Ukrainoje, tačiau kai kurios Europos šalys vis labiau nerimauja dėl Rusijos karinio aktyvumo kitose pasienio su Europa dalyse. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, netoli sienos su Suomija, Rusijos mieste Petrozavodske, Rusijos karo inžinieriai plečia armijos bazes, kuriose Kremlius planuoja įkurti naują štabą, kuris per kelerius ateinančius metus prižiūrės dešimtis tūkstančių karių.
„Vakarų kariuomenės ir žvalgybos pareigūnų teigimu, šie kariai, kurių daugelis dabar tarnauja fronto linijose Ukrainoje, turėtų tapti Rusijos armijos, besirengiančios susidūrimui su NATO, pagrindu. Kremlius plečia armijos verbavimą, didina ginklų gamybą ir modernizuoja geležinkelio linijas pasienio zonose“, – teigiama leidinyje.
|
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau yra sakęs, kad nuogąstavimai, jog Rusija turi kokių nors ambicijų už Ukrainos ribų, yra perdėti. Tačiau kariniai ekspertai veiklą pasienyje su Suomija apibūdino kaip Kremliaus pasirengimo galimam konfliktui su NATO dalį.
Ginkluotės didinimas
Europos karinių pareigūnų teigimu, padidėjusios Rusijos išlaidos privertė ginklų gamyklas išnaudoti visus pajėgumus, o karinės pramonės įmones – plėsti gamybos linijas ir atidaryti naujas gamyklas.
Vakarų žvalgybos vertinimais, 2021 m., prieš invaziją, Rusija pagamino apie 40 pagrindinių kovinių tankų T-90M. Dabar per metus ji pagamina beveik 300 tankų. Tačiau aukštas Suomijos kariuomenės pareigūnas sakė, kad beveik nė vienas jų nėra siunčiamas į fronto linijas Ukrainoje, o lieka Rusijos teritorijoje vėlesniam naudojimui.
Artilerijos pabūklų ir šaudmenų gamyba šiemet turėtų išaugti apie 20 proc. o bepiločių orlaivių kokybė ir gamyba gerokai padidėjo.
Invazijos prognozės
Vasario mėn. ataskaitoje Danijos žvalgybos agentūra įspėjo, kad Rusija per penkerius metus gali pradėti plataus masto karą Europoje, jei manys, kad NATO yra silpna.
Vienas Europos žvalgybos pareigūnas teigė, kad Rusija galėtų pabandyti išbandyti aljanso sanglaudą įsiverždama į nedidelę NATO šalį, pavyzdžiui, Estiją, kurioje gyvena daug rusų.
Pasak Karnegio tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresniojo mokslinio bendradarbio Michaelo Kofmano, Baltijos šalių pareigūnai „žvelgia į dvejų – trejų metų laikotarpį po karo. Jei etalonas bus didelio masto karas, tikriausiai su NATO, laiko tarpas galėtų būti apie septynerius – dešimt metų, priklausomai nuo scenarijaus“.
Armijos atgaivinimas
Tuo tarpu siekdamas sutelkti savo pajėgas į Vakarus, Kremlius pernai pakeitė savo pajėgų organizavimą šalies viduje, sukurdamas naujus rajonus, susijusius su didžiausių miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo – gynyba.
Maskvos karinėje apygardoje Rusija sujungia savo armijos naudojamus kelius ir geležinkelius su kaimyninės Baltarusijos keliais. Tuo tarpu daugiausia personalo padaugės Leningrado apygardoje, kuri ribojasi su Estija, Latvija ir Suomija. Vakarų karinių ir žvalgybos tarnybų pareigūnų teigimu, nedidelės brigados beveik patrigubės ir taps divizijomis, kurias sudarys 10 000 žmonių.
Be to, Rusija koreguoja savo apginklavimo planus, kad jie atitiktų naujų karių, kurie bus dislokuoti palei jos sieną su NATO, poreikius. Šie daliniai gaus didžiąją dalį naujos įrangos. Tuo pat metu didžioji dalis to, kas siunčiama į fronto linijas Ukrainoje, yra sena ir atnaujinta sovietinių laikų ginkluotė.