NATO šalis nepasitiki sąjungininkais. -20 %. Naujausia apklausa ()
Nauja apklausa rodo, kad daugiau nei pusė suomių – 53 procentai – mano, jog narystė NATO negarantuoja, kad kitos šalys jiems padės realios grėsmės ar krizės atveju. Apklausa buvo atlikta praėjus dvejiems metams po to, kai Suomija prisijungė prie Aljanso.
© Karri Huhtanen, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Suomalainen_sotilasvala.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tik trečdalis respondentų mano, kad NATO saugumo garantijos yra toks stiprus atgrasymo veiksnys, kad niekas nedrįstų pulti šalies narės.
Dėl to pasitikėjimas sąjungininkų palaikymu ir NATO atgrasymo politika sumažėjo apie 20 procentų, palyginti su ankstesniu tyrimu, atliktu 2023 m.
Apklausa, kurią Verslo ir politikos forumo (EVA) užsakymu atliko „Taloustutkimus“ centras, taip pat rodo, kad suomių parama NATO narystei sumažėjo iki žemiausio lygio nuo tada, kai Suomijos valdžia pateikė paraišką prisijungti prie Aljanso 2022 m. pavasarį, po Rusijos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą.
|
Šiuo metu 66 procentai suomių respondentų vis dar teigiamai vertina NATO, tačiau prieš dvejus metus, remiantis daugybe apklausų, daugiau nei 80 procentų palaikė Suomijos stojimą į Aljansą.
Tyrimo autoriai įvertino, kad požiūrio pokyčiams įtakos turi dabartinė JAV politika vadovaujant Donaldui Trumpui, pabrėždami, kad suomiams, kurie atidžiai seka užsienio politiką, neliko nepastebėti prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kad NATO šalys, kurios neišleidžia pakankamai lėšų savo gynybai, nebūtinai bus apsaugotos JAV saugumo garantijomis.
![[ŽT] „Iš Ukrainos. Prasidėjo „evakuacija“](/photo/202504/23/22/thumb_063911__Rusijos_veliava3.jpg)
.png)
