Vokietija rengia revoliuciją. „Bus pasaulinė galybė“ ()
Vokietijos kariuomenė – Bundesveras, vėl taps tokia pat galinga, kokia buvo prieš tris dešimtmečius. Tačiau, norėdama tai pasiekti, vyriausybė susiduria su daugybe iššūkių. Tai nebus lengva užduotis po daugelio metų pacifizmo ir griežto taupymo.
© Picryl (atvira licencija) | https://picryl.com/media/two-bundeswehr-soldiers-fire-their-weapons-2662c6
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po daugelio metų trukusio ginkluotųjų pajėgų apleidimo ir mažinimo, Vokietija susiduria su poreikiu atkurti Bundesvero parengtį, kuri atitiktų dabartines grėsmes. Nors ankstesnis kancleris Olafas Scholzas nebuvo labai linkęs plėsti ginkluotąsias pajėgas ir padėti Ukrainai, naujoji valdžia gynybos klausimą sprendžia visiškai kitaip.
2025 m. kovo mėn. Vokietija ėmėsi ryžtingų žingsnių siekdama atkurti ir modernizuoti Bundesverą. Parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo panaikinamas konstitucinis gynybos išlaidų „skolos stabdys“, leidžiantis papildomai skolintis šiam tikslui. Pagal susitarimą per ateinantį dešimtmetį bus sukurtas specialus 500 mlrd. eurų vertės fondas investicijoms į infrastruktūrą ir gynybą.
Naujieji reglamentai taip pat leidžia neįtraukti išlaidų kariuomenei, civilinei gynybai, paslaugoms ir kibernetiniam saugumui, viršijančioms 1 procentą BVP pagal anksčiau galiojusį „skolos stabdį“. Praktiškai tai reiškia, kad Vokietija dabar gali skirti gerokai daugiau išteklių Bundesvero modernizavimui ir savo pozicijų NATO stiprinimui.
Naujasis kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Vokietija privalo prisiimti didesnę atsakomybę už Europos saugumą, ypač atsižvelgiant į didėjančias Rusijos grėsmes ir JAV politikos pokyčius valdant Donaldui Trumpui. Planuojamos investicijos skirtos ne tik karinio potencialo stiprinimui, bet ir Vokietijos ekonomikos atgaivinimui, plėtojant infrastruktūrą.
|
Tai turi užtikrinti Borisas Pistorius, kuris ankstesnėje vyriausybėje taip pat vadovavo Vokietijos gynybos ministerijai ir yra žinomas dėl labai energingų veiksmų, kuriais siekiama sustiprinti Vokietijos kariuomenę ir padėti puolamai Ukrainai. Tai sukėlė atvirą konfliktą su Scholzu, kuris iš tikrųjų stabdė Bundesvero vystymąsi.
Milžiniški pinigai kariuomenei
Dar sausio mėnesį Pistorius pabrėžė ilgalaikio gynybos išlaidų planavimo poreikį, atkreipdamas dėmesį, kad, išeikvojus dabartinius specialiuosius fondus, Vokietijai nuo 2028 m. reikės mažiausiai 85 mlrd. eurų per metus – 30 mlrd. eurų daugiau nei pernai.
Vokietija ilgą laiką mažino savo gynybos išlaidas, ir tik prasidėjęs karas Ukrainoje paskatino laipsnišką jų didinimą. 2022 m. Bundesveras gavo 50,3 mlrd. eurų. Po metų jau 64 mlrd. eurų. 2024 m. Vokietija gynybai jau bus skyrusi 90,6 mlrd. eurų, tai sudaro 2,12 proc. BVP. Dėl to vokiečiams pagaliau pavyko viršyti NATO 2 procentų BVP, skirtų gynybai.
Dalis šių išlaidų įtraukta į 100 mlrd. EUR specialųjį fondą, skirtą išimtinai techninei modernizacijai. Šio fondo lėšos turi būti paskirstytos iki 2027 m. ir bus naudojamos tik naujai karinei įrangai įsigyti. Todėl 2024 m. buvo patvirtintas rekordinis skaičius ginkluotės projektų, kurių vertė viršija 45 mlrd. eurų, įskaitant „Leopard A8“ tankų, „F126“ fregatų ir artilerijos šaudmenų pirkimą.
Gynybos išlaidų didinimas sulaukia plataus visuomenės pritarimo. Tai lemia ne tik karas Ukrainoje, bet visų pirma nestabilus JAV sąjungininkų elgesys. ZDF užsakymu atliktos „Politbarometer“ apklausos duomenimis, net 76 % vokiečių pritaria ženkliam karinių išlaidų padidinimui, net jei tai reikštų papildomų skolų prisiėmimą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Nėra žmonių
Nors pinigai kariuomenės plėtrai nėra problema, tinkamų žmogiškųjų išteklių trūkumas yra didelė problema – ir ji tęsiasi jau daugelį metų. Dar 2022 m. kariuomenė iš viso įdarbino 18 776 žmones, o tarnybą paliko daugiau nei 19 500 karių. Iš jų net 25 % jau per šešių mėnesių trukmės bazinį mokymo laikotarpį.
Karo protrūkis ir blogėjanti tarptautinė padėtis šiek tiek pakeitė tendenciją. 2024 m. kandidatų į karo tarnybą skaičius išaugo iki beveik 25 000 savanorių. Tai yra 15 % daugiau palyginti su ankstesniais metais. Kariuomenė tikisi, kad ši tendencija tęsis. Tačiau vis dar apie 20 % naujokų atleidžiami per pirmąjį mokymo laikotarpį.
Šiuo metu vyriausybė skaičiuoja, kad iki 2031 m. kariuomenėje bus 203 000 karių. Šiuo metu Bundesvere tarnauja apie 183 000 karių. Tikslas pasiekiamas, tačiau kariuomenė turi tapti konkurencingesne žaidėja darbo rinkoje. Siekdamas pritraukti daugiau savanorių, Bundesveras planuoja įvesti geresnes finansines sąlygas kariams, įskaitant didesnes išmokas ir priedus už tarnybą, ypač užsienio misijose. Taip pat planuojama padidinti vienkartinę premiją už sėkmingai baigtus mokymus ir įvesti išmokas už kovinę parengtį.
Priverstinė karo prievolė Vokietijoje?
Tačiau to gali nepakakti, todėl pradėtos diskusijos dėl galimybės grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Tačiau dėl šio žingsnio nėra sutarimo. Tačiau jei toks sprendimas būtų priimtas, vyriausybė turėtų platų visuomenės palaikymą.
Pernai „YouGov“ atliktoje apklausoje „Welt am Sonntag“ užsakymu net 28 % respondentų tvirtai pritaria šiai idėjai, o dar 32 % išreiškia vidutinį palaikymą. 32 % respondentų pasisakė prieš privalomosios karinės tarnybos grąžinimą. respondentų.
Kol kas Vokietija daugiausia planuoja išplėsti aktyvųjį rezervą, kuris turi siekti 260 000 karių. Nuo kitų metų planuojama kasmet apmokyti papildomai 5000 savanorių. Vokietija susiduria su senstančių rezervistų ir jaunų, apmokytų rezervistų antplūdžio problema.
Vokietija ryžtingai keičia savo gynybos politikos požiūrį, skirdama precedento neturinčias lėšas savo kariuomenei ir infrastruktūrai modernizuoti. Laimei, viena didžiausių problemų, stabdžiusių Bundesvero plėtrą, išnyko. Kancleris Scholzas buvo didžiausias stabdytojas. Naujoji valdžia geriau supranta būtinybę atkurti kariuomenę ir grėsmes, slypinčias Europoje.
.jpg)
.png)
.png)
