JAV perspėja. „Tiesioginis konfliktas su Rusija“ ()
JAV Šiaurės vadovybės (NORAD) vadovas generolas Gregory Guillot, kalbėdamas JAV Kongrese, perspėjo, kad padidėjo tiesioginės konfrontacijos su Jungtinių Valstijų priešininkais Kinija, Šiaurės Korėja, Iranu ir Rusijos Federacija rizika. Ir pasaulinė padėtis darosi vis nestabilesnė.
© Needpix (atvira licencija) | https://www.needpix.com/photo/download/1024670/us-army-united-states-army-humvee-truck-armored-movement-training-free-pictures-free-photos
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Savo kalboje generolas taip pat perspėjo apie pavojus, kuriuos Jungtinėms Valstijoms kelia Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas.
Gregory Guillot pažymėjo, kad tarp daugybės įvykių, keičiančių strateginę aplinką, trys tendencijos kelia ypatingą susirūpinimą dėl jų tiesioginio poveikio JAV gynybai.
Didėja tiesioginio konflikto tarp JAV ir vieno iš keturių pagrindinių jos priešininkų rizika.
Guillot pažymėjo, kad plataus masto karas Ukrainoje tęsiasi jau ketverius metus, ir pateikė pavyzdį, kai 2023 m. spalį „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį galiausiai peraugo į didelio masto karinę operaciją, apimančią didžiąją Artimųjų Rytų dalį. Panaši situacija gali susiklostyti ir Europoje.
|
Generolas priminė, kad didėjanti įtampa Taivano sąsiauryje ir Pietų Kinijos jūroje kelia nuolatinę riziką peraugti į ginkluotą konfliktą tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų, kurio pasekmės galėtų apimti visą kartą.
„Galiausiai Kim Jong Uno viešas taikaus susivienijimo, kaip nacionalinio tikslo, atmetimas ir didėjantis atkaklumas pasaulinėje arenoje gali išprovokuoti konflikto atsinaujinimą Korėjos pusiasalyje po daugiau nei 70 metų trukusių neramių paliaubų“, – pažymėjo generolas.
Gregory Guillot priminė, kad po Rusijos Federacijos plataus masto invazijos į Ukrainą Kremlius sustiprino strateginį bendradarbiavimą su dar trimis JAV priešininkais, o tai padidina riziką, kad karas su vienu priešininku gali greitai peraugti į karą su priešiška koalicija.
Ir šios nerimą keliančios dinamikos centre yra sparčiai besivystantys santykiai tarp dviejų pajėgiausių Jungtinių Valstijų priešininkų: Rusijos ir Kinijos.
„Nepaisant dešimtmečius trukusio abipusio nepasitikėjimo, Pekinas ir Maskva, regis, yra pasiryžę plėtoti savo strateginę partnerystę ir karinį bendradarbiavimą, kad atremtų tai, ką jie laiko nuolatine JAV grėsme savo pagrindiniams saugumo interesams“, – sakė generolas, pažymėdamas, kad jau 2024 m. Kinijos bombonešiai buvo dislokuoti Rusijos Arkties oro bazėje, kartu patruliuojantys Beringo jūroje.
Tęsinys kitame puslapyje:
„Toks „prieigos perdavimas“ pagreitina ir išplečia Kinijos galimybes kelti grėsmę Šiaurės Amerikai oro erdvėje ir kelia koordinuotų karinių operacijų grėsmę strateginio konflikto atveju“, – pažymėjo generolas.
Generolas pažymėjo, kad JAV priešininkai repetuoja savo planus grasinti Jungtinėms Valstijoms keliose srityse vienu metu, todėl padidėja tikimybė, kad ginkluotas konfliktas apims tiesioginius smūgius šalies teritorijoje.
Gregory Guillot priminė, kad 2024 m. liepą Beringo jūroje buvo dislokuoti Kinijos antžeminiai bombonešiai, kurie veikė sparnuotųjų raketų veikimo atstumu nuo svarbiausios infrastruktūros visoje Aliaskoje. O nuo 2023 m. Kinija paleido du savo naujos klasės branduoliniais varikliais varomų valdomųjų raketų povandeninių laivų „Shang III“ korpusus, kurie ateinančiais metais galėtų suteikti Pekinui galimybę pradėti slaptą sausumos ataką prieš svarbiausią infrastruktūrą Aliaskoje ir JAV vakarinėje pakrantėje neperžengiant „branduolinio slenksčio“.
Generolas atskirai pažymėjo, kad Jungtinėms Valstijoms reikalinga strateginė partnerystė su Meksika ir Kanada, taip pat su kitomis sąjungininkėmis, nes didėja eskalacijos rizika, priešininkai toliau ginkluotis, o Rusija, o dabar ir Šiaurės Korėja, įgyja patirties vykdant realias kovines operacijas.
