Maža sala netoli Lietuvos. Putinas nukreipė savo ataką prieš NATO (Video) ()
Hyjumos sala, kurioje gyvena tik 8000 žmonių, yra strategiškai svarbi. Juk užgrobusi šią teritoriją, Rusija galės nustatyti Baltijos šalių jūrų blokadą iki pat Kaliningrado, įvarydama pleištą tarp NATO valstybių.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_in_Zapad_2017_%28Proving_Ground_Luzhsky%29_07.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis analitikų mano, kad po Ukrainos Putino taikiniu taps NATO šalys. Ir vienu iš labiausiai tikėtinų taikinių laikomos Baltijos šalys, kurios buvo SSRS dalis. O Estijos sala Hyjuma ruošiasi blogiausiam scenarijui, nes jos gyventojai supranta savo mažos salos strateginę svarbą, nors Hyjumos plotas tesiekia 1000 kvadratinių kilometrų.
Kokie Putino tikslai Estijoje?
Heltermaa yra svarbiausias Hyjumos uostas. Miestelyje gyvena mažiau nei 50 žmonių. Iš salos prie Estijos krantų Rusija galėtų pradėti jūrų blokadą iki pat Kaliningrado srities ir padalinti NATO šalis – Baltijos valstybes vienoje pusėje, Suomiją ir Švediją kitoje – bei kontroliuoti Baltijos jūrą. Hyjuma yra pusiaukelėje tarp Sankt Peterburgo ir Rusijos anklavo – dviejų Rusijos karinio laivyno bazių.
Salos meras Hergo Tasuya mano, kad Hyjuma yra Putino okupacijos planuose, tačiau vertina tai skeptiškai.
„Žinome, kad rusai siekia dominavimo jūroje. Tačiau užimti Hyjumą nėra taip lengva. Per visą mūsų istoriją Rusija mus puolė dešimtis kartų. Šis žinojimas yra mūsų kraujyje ir esame pasirengę ginti salą“, – sako jis.
|
Šiuo metu vakarinėje salos dalyje įrengiama nauja radarų sistema, kuri galės aptikti bet kokį judėjimą Baltijos jūroje. Be to, visoje Estijoje veikia civilinės gynybos daliniai.
„Aš irgi vienas iš jų. Mes turime ginklų ir esame apmokyti jais naudotis“, – sako meras. Pasak jo, saloje nuolat vyksta mokymai, ir visi čia žino, kad reikia išsilaikyti bent 48 valandas, tada galima tikėtis pagalbos.
Hyjumos puolimas ir tuo pačiu metu įvykdytas Estijos pasienio miesto Narvos puolimas kitoje šalies pusėje – tokį scenarijų sukūrė Carlo Masala, vokiečių karo ekspertas ir Miuncheno Bundesvero universiteto politikos mokslų profesorius. Savo naujausioje knygoje „Jei Rusija laimės“ jis aprašo Rusijos armijos puolimą NATO šiaurės rytų flange 2028 m. Tai įvyks, jei karas Ukrainoje baigsis Kyjivo kapituliacija, o NATO viduje kilęs susiskaldymas pastūmės Rusiją naujam puolimui.
Pagrindinį Hyjumos miestą Kärdlą pėsčiomis galima įveikti maždaug per pusvalandį. Daugelis salos gyventojų dirba žemyne, o salos namai naudojami tik kaip savaitgalio rezidencijos. Nuolatiniai Hyjumos gyventojai pragyvena iš žemės ūkio, vasaros turizmo, žvejybos ar laivybos. Ir visi gyventojai sako, kad po Donaldo Trumpo pergalės JAV rinkimuose gyventi saloje tapo neramiau.
„Jie ruošiasi. Daugelis manė, kad yra saugūs, bet Trumpo perrinkimas ir dabartinė politika rodo, kad istorija yra nenuspėjama“, – sako Uosto direkcijos vadovė Anne.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kodėl Hyjuma tokia svarbi Rusijai?
Sovietmečiu Hyjuma buvo uždara karinė zona. Sovietų valdžia ten pastatė raketų bazes ir kitus gynybinius statinius, o gyventojai buvo išvaryti. 1991 m. Estija vėl tapo nepriklausoma ir žmonės grįžo į salą.
64 metų teisininkas Ainas Tähistä veda ekskursijas po salą, kurioje vis dar išlikę abiejų pasaulinių karų bunkerių ir karinės įrangos liekanos. Vien muziejuje esantis žemėlapis, kuriame pažymėtos įsimintinos Hyjuma saloje vykusių mūšių vietos, leidžia susidaryti vaizdą apie žiaurius laikus, kuriuos patyrė ši sala.
Tähistä mano, kad Rusijos kareiviai ilgai negalės išlaikyti salos dėl atsargų trūkumo. Tačiau jis mano, kad tokia situacija apskritai neturėtų susidaryti. Nes Rusiją susilpnino karas Ukrainoje, o jei sankcijos šaliai išliks ir stiprės, rusai pritrūks jėgų. Galbūt, svarsto jis, Baltijos šalys turi daugiau patirties su rusais ir nėra taip lengvai įbauginamos kaip likusi Europa.
„Tai, kad Rusija elgiasi ryžtingai, dar nereiškia, kad ji iš tiesų stipri. Visa tai – pasakos“, – sako jis.
55 metų buvęs jūrų pėstininkas Romanas Lukasas neabejoja, kad kitas Putino taikinys gali būti Estija ir Hyjuma sala. Tačiau dabar jis abejoja NATO gebėjimu ir ryžtu ginti sąjungininkus, ypač Trumpo prezidentavimo metu ir ilgų Trumpo ir Putino telefono skambučių metu.
„Mums reikėjo alternatyvos NATO – grynai europietiško karinio aljanso“, – įsitikinęs jis.
Masala scenarijus baigiasi blogai. Po Rusijos išpuolio prieš Estiją NATO narės greitai surengia konsultacijas, kaip reikalaujama pagal NATO sutarties 5 straipsnį, ir nusprendžia neskelbti NATO nepaprastosios padėties. Ji nenori karo dėl salos ir pasienio miesto. Taigi karinis aljansas prarado savo veiksmingumą. Maskvos vadovybė švenčia.
„Netikiu tokiu scenarijumi“, – sako Tähistä.
Tačiau Baltijos šalys sparčiai ginkluojasi. Estija planuoja per ateinančius ketverius metus į gynybą investuoti papildomai 2,8 milijardo eurų. Tai iki 2029 m. padidintų gynybos išlaidas nuo 3,4 % iki maždaug 5,4 % bendrojo vidaus produkto. Pinigai bus investuojami į naujas raketas, modernias oro gynybos ir ryšių sistemas, taip pat į papildomus karius.
.png)
.png)
