Lietuviai užbaigs karinių sraigtasparnių erą? Sukūrė tai, apie ką kalba visas pasaulis (2)
Tokio tipo skraidančio konteinerio eksploatavimas bus 10 kartų pigesnis nei įprasto sraigtasparnio.

© Gamintojo nuotr. (Atvira licencija) | https://www.airvolve.aero/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ne visada reaktyvinių variklių riaumojimas ar sraigtasparnių menčių plasnojimas skelbia apie proveržį karo ar krizių valdymo būduose. Kartais tai tyli revoliucija. Tokia, kuri prasideda ne mūšio lauke, o laboratorijoje, dirbtuvėse ar startuolio biure nepastebimame Europos mieste. Tokia įranga, pakilusi į orą, pakeičia ne tik karinę strategiją, bet ir ekonomiką, logistiką bei saugumą, o oro transportas yra puikus to pavyzdys.
Ar tai sraigtasparnių pabaiga? 6 metrų ilgio skraidanti dėžė gali būti karinės aviacijos ateitis
Lietuvių startuolio „Airvolve“ sukurtas skraidantis „Airlift“ nesistengia pranokti sraigtasparnių greičiu ar grožiu. Jo tikslas – radikaliai sumažinti vertikalių skrydžių sąnaudas ir riziką. Išvaizda jis labiau primena plaukiojantį konteinerį, o ne karinį sraigtasparnį, ir tai padaryta sąmoningai, nes estetikos trūkumą jis kompensuoja funkcionalumu, ilgaamžiškumu ir kaina. Įsivaizduokite, kad kažkas, kas niekada neturėtų skristi, nes yra sumažintas iki 6 metrų dėžės, gali pervežti iki 200 kg krovinio 100 kilometrų atstumu.
|
Erdvus 5 m³ krovinių skyrius idealiai tinkantis „Airlift“ karinėms ir gelbėjimo operacijoms – nuo medicininės evakuacijos iki atsargų pristatymo į fronto linijas. Svarbiausia, kad jį sukūrusi bendrovė didžiuojasi teigdama, jog tokio tipo skraidančio konteinerio eksploatavimas bus 10 kartų pigesnis nei įprasto sraigtasparnio.
Tačiau galimas oro transporto panaudojimas eksploatacijoje nėra vien tik dėl mažesnių sąnaudų, nes, kaip pabrėžia „Airvolve“ generalinis direktorius Donatas Gendvilas, šiuolaikiniai mūšio laukai ir nelaimių zonos atskleidžia sraigtasparnių silpnąsias vietas. Pavyzdžiui, Mariupolio apgulties metu nešiojamieji raketų paleidimo įrenginiai efektyviai sunaikino sraigtasparnius, bandančius evakuoti sužeistuosius, o per miškų gaisrus Pietų Europoje oro parama buvo brangi ir reta.
„Airlift“ turėtų būti atsakas į šias krizes. Tai taktinė transporto priemonė, sukurta ne tam, kad išgyventų dėl šarvų ar slaptumo, o tam, kad būtų pakankamai pigi, jog būtų galima rizikuoti siųsti ją į rizikingas misijas.
Sulankstomi rotoriai ir sena idėja naujame leidime
„Airlift“ širdis – visiškai nauja rotoriaus koncepcija, nes konstruktoriai naudojo ne klasikinius vertikalius, o horizontalius sraigtus, kurie išsiskleidžia į šonus kaip skėtis. Šį neįprastą sprendimą 1930-aisiais išbandė „Boeing“, tačiau dėl to meto medžiagų ribotumo jo atsisakyta. Tačiau šiandien, dėka šiuolaikinių kompozitų ir elektros variklių technologijos, „Airvolve“ mano, kad ši idėja yra ne tik įmanoma, bet ir optimali. Ši konfigūracija gali supaprastinti konstrukciją ir padidinti mechaninį patikimumą, sumažinant gamybos ir priežiūros sąnaudas.
Skirtingai nuo daugelio elektrinių orlaivių koncepcijų, „Airlift“ nenaudoja sunkiųjų akumuliatorių, o naudoja mažo orlaivio variklio varomus elektros variklius, taip sukurdamas hibridinę sistemą, optimizuotą skrydžio atstumui ir kainai. Orlaivyje taip pat yra mažų atsarginių akumuliatorių, tačiau pagrindinė energija gaunama iš sertifikuotų lengvųjų orlaivių variklių, kurie yra pigesni ir lengviau valdomi nei turbinos. Tai leidžia orlaiviui naudoti esamą karinę degalų infrastruktūrą, nereikia statyti įkrovimo stotelių ar mokyti naujų įgulų.
„Airlift“ gali skristi visiškai autonomiškai arba būti valdomas vieno operatoriaus, kuris padės naviguoti arba perims valdymą sudėtingesnėse situacijose. Toks lankstumas leidžia „Airlift“ naudoti tiek taikos, tiek karo metu, sumažinant riziką žmonėms. Tai net ne tolima svajonė, nes iki šiol „Airvolve“ užsitikrino 2 mln. eurų ES finansavimą, taip pat 825 tūkst. eurų pradinę investiciją (nuo 2025 m.). Vos aštuonių žmonių komanda jau sukūrė du veikiančius modelius ir pasiekė TRL 5 technologinio pasirengimo lygį, t. y. patvirtinimą sąlygomis, artimomis realiam gyvenimui. Viso dydžio prototipas turėtų būti paruoštas šiais metais, o kitas finansavimo etapas planuojamas 2026 m. pradžioje.