Berlynas turi įrodymų: derybos su Maskva nebeturi prasmės ()
Jie tai vertina labai rimtai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Berlynas turi įrodymų: derybos su Maskva nebeturi prasmės.
Maskva gali surengti provokaciją Baltijos šalyse, prisidengdama „rusakalbių gyventojų apsauga“, panašiai kaip Kremliaus operacija aneksuojant Krymą 2014 m., teigė Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas, kuris ruošiasi atsistatydinti iš pareigų ir užimti ambasadoriaus Vatikane pareigas.
Pasak jo, nėra kalbos apie didelio masto invaziją naudojant tankus ir bombardavimus – Rusija pasitenkins „žalių žmogeliukų“ siuntimu į Estiją apsaugoti tariamai rusakalbių mažumą. Tokiu būdu, jo nuomone, prezidentas Vladimiras Putinas bandys patikrinti NATO ryžtą ginti savo sąjungininkus.
Kahlas teigė, kad Ukraina yra Maskvos tramplinas kelyje į susidūrimą su aljansu.
„Esame visiškai tikri ir turime žvalgybos įrodymų, kad Ukraina yra tik tramplinas Rusijos kelyje į Vakarus“, – sakė jis.
|
BND vadovas mano, kad kai kurie Rusijos vadovybės nariai netiki, jog aljansas reaguos griežtai, jei viena iš jos narių bus užpulta.
Kahlas nepateikė detalių apie informacijos šaltinių pobūdį, tačiau teigė, kad Rusijos pareigūnai tikisi konfrontacijų, kurios neprilygs visiškam kariniam įsitraukimui. Tai būtų išbandymas, ar Jungtinės Valstijos iš tikrųjų vykdys savo savitarpio pagalbos įsipareigojimus pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį.
„Jie nebetiki, kad NATO 5 straipsnis veikia. Ir jie norėtų jį išbandyti. Jie nori grąžinti NATO į tokią būseną, kokia ji buvo 1990-ųjų pabaigoje. Jie nori išmesti Ameriką iš Europos ir jie naudosis visomis priemonėmis, kad tai pasiektų“, – pabrėžė Kahlas.
Kartu jis mano, kad derybos su Maskva šiuo metu yra beprasmės, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepakeitė savo pozicijos „dėl agresyvaus požiūrio sprendžiant šią problemą“.
BND vadovas teigė, kad jo kontaktai su Amerikos kolegomis patvirtino jo įsitikinimą, jog jie rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę.
„Jie tai vertina taip pat rimtai, kaip ir mes, ačiū Dievui“, – sakė jis.
Pasak Kahlo, Vakarų atgrasymo priemonės turi būti tokios patikimos, kad Maskva net nesvarstytų galimybės jų išbandyti.
Kahlas situaciją Ukrainoje apibūdina kaip sudėtingą ir neaiškią, bet ne beviltišką – Vakarų pagalbos kokybė ir greitis yra labai svarbūs.
Jis teigė, kad BND stebi didžiulius ginkluotės judėjimus Rusijos pusėje, gerokai viršijančius fronto linijos poreikius.
Prisiminkime, kad 2014 m., užimant Krymą, nepažymėti Rusijos kariškiai, dar vadinami „žaliais žmogeliukais“, perėmė svarbiausių objektų pusiasalyje kontrolę.
Kaip primena „The Moscow Times“, 2025 m. balandį tapo žinoma, kad Estija ketina atidaryti karinę bazę Narvoje, siekdama sustiprinti sienos su Rusija gynybą.
2024 m. rugsėjį Estijos valdžia taip pat įkūrė Reedo karinę bazę netoli sienos su Rusija, skirtą 1000 karių.
Be to, šiais metais šalis pradės statyti gynybos liniją, kurią sudaro 600 gynybos taškų palei pasienio zoną. Iki rudens šiaurės rytų Estijoje bus pastatyta pirmoji 14 bunkerių linija, o dar keturi bunkeriai bus įrengti pietryčių Estijoje.
