Karas Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje: koks yra pagrindinis skirtumas? ()
Pasiekė realų tikslą.

© ThePixelman (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/war-soldier-warrior-explode-gun-472611/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis daugiau užuominų rodo, kad pasaulis stebi naujo regioninio karo tarp Izraelio ir Irano pradžią. Šalys toliau keičiasi žiauriais smūgiais. Tuo pačiu metu Rusijos ir Ukrainos karo eskalacija stiprėja. Koks pagrindinis šių karų skirtumas?
Rusijos ir Irano tikslai skirtingi
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys, politikos konsultantas Aleksandras Antoniukas pažymėjo, kad pirmiausia Irano ir Izraelio karas nuo karo Ukrainoje skiriasi tuo, kad nėra sausumos operacijų. Jis vykdomas išimtinai dviem būdais: oro atakomis ir, žinoma, specialiųjų tarnybų specialiosiomis operacijomis.
„Mūsų karas yra plataus masto. Jis apima visas turimas ginkluotųjų pajėgų rūšis. Ir net jei vertintume ne tik kovos liniją, bet ir oro atakas, jūrų mūšius, kurie kartkartėmis vyksta. Pavyzdžiui, 2022 m., kai ten buvo Rusijos Juodosios jūros laivynas, tai buvo viena grėsmė. Po to, kai jį sunaikino mūsų jūrų bepiločiai orlaiviai, situacija šiek tiek pasikeitė. Kalbant apie motyvus, Iranas planuoja sunaikinti Izraelį. Rusijos Federacija ketina sunaikinti Ukrainą. Ir judėti toliau. Tai yra, Rusijos Federacijos ambicijos vis dar yra kelis kartus didesnės nei Irano. Tuo pačiu metu Rusija bando ne tik atgauti Ukrainos kontrolę, ją eliminuodama kaip valstybę, bet ir tęsti puolamuosius veiksmus, naudodama tiek tiesiogines, tiek hibridines priemones, kad atgautų Varšuvos pakto šalių kontrolę. Iranui tenka kiek kuklesnė užduotis“, – pažymėjo ekspertas.
|
Aleksandras Antoniukas taip pat kalbėjo apie tai, ar jau galima teigti, kad esame Trečiojo pasaulinio karo pradžios liudininkai. Jo nuomone, Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo.
„To būtų buvę galima išvengti, jei mūsų Vakarų partneriai būtų sukūrę visas sąlygas Rusijos ir Ukrainos karui baigtis 2022 m. – daugiausiai 2023 m. viduryje. Ir toks buvo planas. Jame netgi buvo numatytas 1991 m. sienų atkūrimas. Žinoma, tai būtų pradėję negrįžtamus procesus pačioje Rusijoje, bet, deja, dėl tam tikrų priežasčių, įskaitant Jungtinių Valstijų poziciją, kuri dėjo visas pastangas, kad Rusijos Federacija, kaip valstybinis subjektas, būtų išsaugota. Specialiųjų operacijų serija, įskaitant Prigožino žygį į Maskvą, galėjo daug ką išspręsti“, – pažymėjo ekspertas.
Aleksandras Antoniukas priminė, kad Šiaurės Korėja jau buvo tapusi tiesiogine Rusijos ir Ukrainos karo dalyve. Iš tikrųjų tai reiškė, kad, norom nenorom, Rusijos ir Ukrainos kare dalyvavo kita valstybė. Ir netgi branduolinė valstybė.
„Tai atveria prielaidas tam, kad įgijusi tam tikros karinės patirties, Šiaurės Korėja galiausiai užpuls Pietų Korėją. Irano ir Izraelio karas iš tikrųjų prasidėjo. Jau įvyko eskalacija tarp Indijos ir Pakistano. Apibendrinant, Trečiasis pasaulinis karas susidės iš regioninių karų, kurių dalyviai gali susikirsti vienas su kitu, kažkur būti sąjungininkais, o kažkur – priešais. Taigi Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta“, – teigė Antoniukas.
Izraelis pasiekė savo realų tikslą
Politikos ekspertas Aleksandras Kočetkovas pažymėjo, kad Izraelio oro antskrydžiai yra ne tik masiniai, bet ir labai gerai apgalvoti, todėl veiksmingi. Iranas atsako. Ir nemaža dalis jo balistinių raketų pasiekia Izraelio miestus, tačiau žala nepalyginama su ta, kurią patyrė Iranas.
„Tai yra, Izraelis pasiekia savo realų tikslą – sunaikinti Irano branduolinę programą su minimaliais savo nuostoliais. Kitaip nei pseudoimperija, kurios iliuzinis tikslas yra visiškas Ukrainos, kaip valstybės, sunaikinimas. Skirtumų sąrašas yra daug ilgesnis nei panašumų. Visų pirma, Jungtinės Valstijos nelabai viešai, bet efektyviai padeda Izraeliui, konkrečiai, ir tiesiogiai dalyvauja numušant Irano raketas. Mūsų atveju, Jungtinės Valstijos vadovaujant Trumpui, labiau linkusios stoti į Rusijos, o ne į Ukrainos pusę“, – pažymėjo Aleksandras Kočetkovas.
Jis tęsia, kad jei tokie masiniai smūgiai tęsis, Irano raketų atsargos greitai išseks, o rusiškos gaminamos ir toliau, tačiau Ukraina neturi technologinių galimybių, kad tam reikšmingai sutrukdytų. Be to, turime didžiulę bendrą sieną su Rusija, kurios nėra tarp Izraelio ir Irano. Kalbame apie teritorijų okupaciją, tai yra, viską sprendžia ne oro ir jūrų pajėgos, o sausumos pajėgos, kur Rusija turi didžiulį skaitinį pranašumą.
„Jei Iranas galėtų mesti minias savo fanatikų į ataką prieš Izraelį, rezultato prognozė būtų dviprasmiška, tačiau oro konfrontacijos scenarijuje Izraelis užtikrintai ir greitai laimi. Šį mėnesį galime tikėtis realių derybų dėl karo veiksmų nutraukimo mainais į Irano branduolinės programos nutraukimą. O Trumpas pagaliau bando apsivilkti taikdario togą su perspektyva persiūti ją į Nobelio premijos laureato fraką. Mūsų atveju net oficialios derybos dėl karo įšaldymo nutrūko. Žinoma, ukrainiečiai gali šiek tiek atkreipti savo dėmesį į tai, kaip įspūdingai skraido raketos tarp Irano ir Izraelio. Tačiau priešas vis tiek grąžins mus į realybę. Todėl trumpalaikiai mūšiai Artimuosiuose Rytuose Ukrainai reiškia žymiai mažiau nei šliaužiantis priešo puolimas tebesitęsiančia Dnipro kryptimi ir artėjančia Zaporižios kryptimi“, – teigė ekspertas.