„Kaliningrado regione. Slapta programa“ ()

2025-07-01

„Palydovinės nuotraukos patvirtina.“

Asociatyvi nuotrauka
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=aqxOWkqxBNU

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Rusija modernizuoja branduolinių ginklų bazes Kaliningrado regione. Generolo Romano Polko teigimu, Lenkija turėtų ryžtingai reaguoti – prisijungdama prie NATO branduolinio ginklo dalijimosi programos. „Tai ne eskalacija, o realių saugumo garantijų kūrimas“, – interviu „Fakt“ sakė buvęs GROM vadas.

SVT paskelbtos palydovinės nuotraukos patvirtina, kad rusai stiprina savo veiklą Karaliaučiaus regione. Generolo Romano Polko nuomone, tai dar vienas signalas NATO ir Lenkijai nustoti tik stebėti ir iš tikrųjų investuoti į atgrasymą – įskaitant branduolinį atgrasymą. Lenkija, nors oficialiai neteko savo branduolinių ginklų, nėra naujokė šiuose debatuose. Priešingai, branduolinių galvučių laikymo prie Vyslos istorija siekia Šaltojo karo laikus.

Pokalbyje su Miłoszu Plochu laidoje „Fakt LIVE“ generolas Romanas Polko užsiminė apie augančią Rusijos grėsmę. Jo nuomone, Lenkija turėtų būti įtraukta į branduolinio ginklo dalijimosi programą.

[Premjera!] „FLSUN T1 MAX“: Revoliucija 3D spausdinimo rinkoje – greitis, patikimumas ir didesnis tūris (Video)

2495 9

3D spausdinimo pramonės lyderė, „FLSUN“, su džiaugsmu pristato naująjį savo kūrinį – „FLSUN T1 MAX“. Tai ne šiaip atnaujinimas, o proveržis, sukurtas atsižvelgiant į ilgametę patirtį ir tiesioginį smulkių bei vidutinių spausdinimo ūkių operatorių ir gamintojų grįžtamąjį ryšį. Šis modelis yra skirtas patenkinti augančius modernios gamybos poreikius, siūlydamas didesnį spausdinimo tūrį, tylesnį veikimą ir dar didesnį patikimumą.

Išsamiau

„Jei Rusija dislokuoja branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje, Lenkija turėtų tapti tokia šalimi, kokia buvo Vokietijos Federacinė Respublika kuriant NATO“, – pareiškė Polko.

Jis pridūrė, kad dalyvavimas programoje nėra eskalacija, o iš tikrųjų didina saugumą. Buvęs GROM vadas pabrėžė, kad sprendimai šiuo klausimu negali būti priimami viešame forume, o jų įgyvendinimui reikia daugelio metų derybų ir susitarimų su partneriais – daugiausia Jungtinėmis Valstijomis.

„Tai tolima perspektyva, bet būtina“, – padarė išvadą jis.

Ekspertai primena, kad NATO branduolinių ginklų dalijimasis nereiškia nuosavų branduolinių ginklų. Tai mechanizmas, kuriuo sąjungininkė šalis suteikia pasirinktoms šalims kovinių galvučių ir infrastruktūros, kad grėsmės atveju jos galėtų juos panaudoti bendradarbiaudamos su Jungtinėmis Valstijomis.

Šiuo metu programoje dalyvauja tokios šalys kaip Vokietija, Belgija, Italija ir Nyderlandai. Lenkijos įtraukimas būtų atsakas į Rusijos agresiją, ypač atsižvelgiant į kovinių galvučių dislokavimą Baltarusijoje.

Ar tai realu? Daug kas priklauso nuo Amerikos administracijos požiūrio ir NATO sprendimų. Tačiau tokiai programai skirta infrastruktūra jau egzistuoja.

Lenkiškos kovinės galvutės? Tyli istorija

Dar prieš pasirašant Branduolinių ginklų neplatinimo sutartį (NPT) 1969 m., Lenkija buvo šalis, aktyviai dalyvavusi branduolinių technologijų kūrime. Jau septintajame dešimtmetyje, vykdant slaptą „Wisła“ programą, Lenkijos Liaudies Respublikos teritorijoje Podborske, Bžežnicoje-Kolonioje ir Templeve buvo pastatyti trys branduolinių ginklų sandėliai.

Šiuose sandėliuose, kuriuos saugojo keli šimtai karių, buvo laikoma iki 288 kovinių galvučių. Sandėliuose buvo bombų, kurių galia siekė nuo 0,5 iki 500 kilotonų, paruoštų naudoti NATO ir Varšuvos pakto konflikto atveju. Ginklai lenkams turėjo būti perduoti tik prasidėjus karui. Lenkija taip pat turėjo orlaivių ir raketų sistemų, pritaikytų branduoliniams ginklams gabenti, pavyzdžiui, 8K11, 3R10, o vėliau ir Su-22 bei 9K72 „Elbrus“.

Reaktorius, o ne raketa – po komunizmo besikeičiantys prioritetai

Po komunizmo griūties Lenkija oficialiai atsisakė savo karinių branduolinių ambicijų. EWA reaktorius Svierke buvo uždarytas 1995 m., o jo įpėdinis – Maria reaktorius – vis dar veikia tik civiliniais tikslais. 2006 m., pagal susitarimą su JAV, iš Lenkijos į Rusiją buvo eksportuotas sodrintas uranas.

Tačiau didėjantis spaudimas iš Rytų verčia branduolinės energijos temą vėl grįžti į viešas diskusijas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

fakt.pl

Aut. teisės: MTPC

(4)

(0)

(4)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()