Rusijos manevrai Irano karo fone. Nuo islamiškos koalicijos rentimo prie kompromisų su Trumpu ()

2025-06-25

Po Izraelio smūgių Iranui Vladimiras Putinas vėl pasimatavo taikos tarpininko kaukę – įprastu bandymu likti nuošalyje ir atlikti įprastus skambučius abiem konflikto šalims. Tačiau beveik iš karto tapo aišku: šį kartą įprastas scenarijus neveikia, ir Kremlius turi skubiai ieškoti naujų įtakos svertų – nuo bandymų suburti antiizraelietišką koaliciją iki žaidimų su branduolinio šantažo korta.

© Sergei Karpukhin / TASS via ZUMA Press / Scanpix

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kitą dieną po Izraelio smūgių Iranui, suduotų birželio 13 d., Putinas bandė žaisti savo mėgstamą „taikdario“ žaidimą. Kaip žinoma, jo taisyklės numato vienodą atstumą nuo konflikto šalių, poziciją virš kovos. Šio žaidimo metu Kremliaus valdovas paskambino Irano prezidentui Masudui Pezeshkanui ir Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu.

Remiantis oficialia Kremliaus svetaine, pokalbyje su Irano prezidentu Putinas „pabrėžė, kad Rusija smerkia Izraelio veiksmus, pažeidžiančius JT chartiją ir tarptautinę teisę“, ir išreiškė įprastines užuojautas dėl „daugybės žmonių aukų, tarp jų ir taikių gyventojų“. Iš žmogaus, kuris pradėjo ir jau ketvirtus metus tęsia kruviną agresyvią karą prieš Ukrainą, tai skamba ne visai nuoširdžiai, bet čia, deja, nieko naujo.

Savo ruožtu,, to paties šaltinio duomenimis kalbėdamasis su Izraelio ministru pirmininku Netanjahu metu Putinas, pabrėžė „grįžimo prie derybų proceso ir visų klausimų sprendimo… išimtinai politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“ svarbą.

Tačiau Putinas, gana greitai supratęs Izraelio vadovybės ketinimus sunaikinti jo strateginį sąjungininką – viduramžišką Irano ajatolų režimą, ėmėsi visiškai kitokio pobūdžio veiksmų. Jis atmetė veidmainišką poziciją ir ėmėsi energingai siekti suburti antiizraelietišką ir antivakarietišką koaliciją. Pagal jo planą, ši būtų traukiusi jam kaštainius iš ugnies be Rusijos kariuomenės, lig ausų įklimpusios kare Ukrainoje, pagalbos.

Birželio 16 d. Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Bogdanovas kalbėdamasis telefonu su Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) viceprezidentu al-Šeichu, aptarė karinės ir politinės padėties Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimą. Tą pačią dieną Bogdanovas susitiko su HAMAS aukščiausios politinės vadovybės atstovu Abu Marzuku ir „apsikeitė nuomonėmis“ apie įvykius Irane.

Iš tiesų tai yra sena, dar iš sovietinių laikų žinoma taktika, kai asimetriniai veiksmai prieš Izraelį buvo vykdomi sovietų, o vėliau ir Rusijos vadovybės užsakymu šių teroristinių organizacijų pajėgomis. Putino laikais prie šių judėjimų prisijungė ir Irano finansuojama Libano „Hezbollah“.

„RF nemato Izraelio noro kreiptis į kokius nors tarpininkus spręsti konfliktą su Iranu ir apskritai pereiti prie taikos proceso“, — pareiškė pareiškė RF prezidento spaudos sekretorius Peskovas.

[Vokietija+Kuponai+PAPILDYMAS] Tik nuo 73€ fantastiškų siurblių rinkinukas! Aukščiausia kokybė. Ribotas kiekis (Video)

4579 1

Specialus rinkinukas

Fantastiškos kainos

Kuponai

Ribotas kiekis

Iš Vokietijos sandėlių greitas ir saugus pristatymas

1) „Teendow C5“ - daugiafunkcis siurblys

2) „Teendow P11 Pro“ - 250W belaidis dulkių siurblys

3) „Teendow D10S Max“ - 2in1 robotas dulkių siurblys, su plovimu, atliekų surinkimo stotele

4) „Teendow V08 Pro“ - 25kPa belaidis dulkių siurblys

Išsamiau

Anksčiau tai neabejotinai būtų skambėję bauginamai, tačiau po to, kai Izraelis karo su „Hamas“ metu praktiškai sunaikino šios organizacijos karinį potencialą ir vadovus, o kartu sudavė sunkiausius smūgius „Hezbollah“ (PIO pastaruoju metu stengiasi vaizduoti taikingumą ir formaliai nevaldo ginkluotų grupuočių), statymas ant šių senų Kremliaus ir Teherano sąjungininkų nepasiteisino.

Beveik tuo pačiu metu leidinys „Israel Hayom“ remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad HAMAS sutiko su JAV pasiūlymu dėl ugnies nutraukimo Gazos sektoriuje ir atsisakė savo ankstesnių reikalavimų. Pasak arabų šaltinio, eskalavimas tarp Izraelio ir Irano turėjo įtakos deryboms. Jis pabrėžė, kad tarpininkai perdavė HAMAS, kad tai yra geriausias pasiūlymas, kurį ji gali priimti esamomis sąlygomis. O jei ji atsisakys, Izraelis „panaudos visą savo jėgą prieš organizaciją sektoriuje be JAV ar kitų apribojimų“.

Tuo pat metu JAV netikėtai atšaukė kitą derybų su Rusija raundą dėl dvišalių diplomatinių santykių trikdžių pašalinimo.

„Tikimės, kad jų paskelbta pertrauka nebus pernelyg ilga“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Tačiau Putinas nebūtų tas Putinas, kurį mes pažįstame ir kuris jau 25 metus išlaiko valdžią, jei nustotų sugalvoti vis naujų būdų išeiti iš aklavietės, į kurią jis vėl pateko.

Nusivylęs HAMAS ir „Hezbollah“ gebėjimu smogti „sionistams“, jis iš karto nusprendė sukurti kažką daug galingesnio. Būtent – suburti antivakarietišką ir antiizraelietišką koaliciją iš didžiausių musulmoniškų šalių.

Reikia pasakyti, kad tai irgi nėra nauja idėja. Anksčiau SSRS bandė suvienyti į tokią koaliciją pačias įvairiausias islamo šalis, ir reikia pasakyti, kad tuomet Maskvos pasirinkimas buvo daug platesnis. Izraelio ir Vakarų sunaikinimo įvairiais periodais troško Egiptas, Jordanija, Sirija, Saudo Arabija ir daugelis kitų.

Dabar, Izraelio gynybos pajėgų (Cahal) ir JAV diplomatijos pastangomis, šių šalių gretos labai išretėjo. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, žinoma, paskambino savo kolegai Egipte Abdelui Aty. Ministrai, kaip įprasta, pareikalavo „neeskaluoti konflikto tarp Irano ir Izraelio“. Egipto užsienio reikalų ministras aukštai įvertino Maskvos pasirengimą tarpininkauti „siekiant išspręsti krizę“, bet, atrodo, tuo viskas ir baigėsi. Galiausiai Egiptas ir Jordanija jau seniai turi sutartis su Izraeliu ir palaiko visiškai partneriškus, jei ne draugiškus, santykius.

Naujoji Sirijos vadovybė taip pat netrokšta pyktis su Izraeliu ir Vakarais.

Pakistanas vos nesukėlė didelio karo su milžiniška Indija. Jei tikėti JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tai šalis labiausiai turėtų būti dėkinga jo tarpininkavimui. Be to, nors Pakistanas ir nepalaiko oficialių diplomatinių santykių su Izraeliu, neoficialūs santykiai su žydų valstybe šiuo metu yra visiškai darbiniai.

Tačiau Kremlius neatsisakė bandymų bent ką sužvejoti drumstame atakos prieš Iraną vandenyje. Rusijos diplomatai prisiminė sudėtingus Jeruzalės ir Ankaros santykius. Azfront agentūros duomenimis, Putinas ir Erdoganas susitarė, kad paaštrėjus padėčiai Artimuosiuose Rytuose, Rusijos ir Turkijos gynybos ministerijos aktyvins ryšius.

Visgi, sprendžiant iš visko, šis aktyvumas niekuo nesibaigė: juk Turkija yra NATO narė. Ankarai tikrai nesinori veltis į karą su Izraeliu dėl Irano, su kuriuo Turkijos santykiai labai sudėtingi dėl konkurencijos regione, ypač atsižvelgiant į tai, kad Jeruzalės pusėje aiškiai pasisakė JAV ir Didžioji Britanija.

Kita galimybė buvo įtraukti į antiizraelietišką koaliciją didžiausią musulmonišką šalį pasaulyje (apie 300 mln. gyventojų) – Indoneziją. Jos prezidentas Prabowo Subianto atvyko į Rusiją dalyvauti Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume (SPIEF). O dviem dienom prieš tai Maskvą aplankė Indonezijos užsienio reikalų ministras Joko Sugianto. Be to, Rusijos žiniasklaida suokalbiškai pranešė, kad Džakartą domina bendradarbiavimas su Maskva karinėje srityje.

Po Putino ir Subianto derybų buvo net priimta Rusijos Federacijos ir Indonezijos strateginės partnerystės Deklaracija. Skamba neblogai, bet, pirma, deklaracija nėra sutartis, o tik ketinimų pareiškimas.

Antra, Subianto, savo kalboje Sankt Peterburge pasakęs daug Putinui malonių žodžių apie vaisingą SSRS bendradarbiavimą su jo šalimi prieš 75 metus, kai ji tik paskelbė savo nepriklausomybę (su kuo Putinas, žinoma, neturi nieko bendra), tuo pačiu metu atsargiai pabrėžė: „Mes remiame kiekvienos valstybės suverenitetą, visada pasisakome už taikų problemų sprendimą ir siekiame spręsti klausimus bendradarbiaudami, o ne konfliktuodami“.

Išvertus iš diplomatijos kalbos, tai reiškia: mes sutinkame prekiauti su jumis, laukiame jūsų turistų mūsų Balyje (tai Indonezijos vadovas paminėjo atskirai), bet jūsų karo neremsime ir nesikišime į kitą konfliktą regione, esančiame už tūkstančių kilometrų nuo mūsų.

PTEF Putinas taip pat susitiko su Bahreino karališkosios gvardijos vadu Nasiru Ben Hamadu Al Khalifu. Tačiau jokios informacijos apie tai, kad Manama galėtų bent kiek padėti Iranui, kažkodėl nepasirodė. Karalystė apskritai yra viena iš „Abraomo susitarimų“ šalių ir jau keletą metų gauna pelną iš atviro bendradarbiavimo su Izraeliu.

Šioje situacijoje paskutinė Putino viltis lieka Kinija. Tačiau jos lyderis atsisakė apsilankyti Rusijoje ir į PTEF nusiuntė trečiojo rango Kinijos pareigūną, Kinijos Liaudies Respublikos vicepremjerą Ding Xuexiangą. Putinas su juo kalbėjosi taip, tarsi priešais jį stovėtų pats Si Dzinpingas:

„Aš jau sakiau draugui Xuexiangui: žinoma, jis yra didis vadovas – Politinio biuro nuolatinio komiteto narys, bet tuo pačiu metu pavaduoja vyriausybės pirmininką, o tai yra konkretus darbas, visada didelis einamųjų užduočių krūvis. Noriu padėkoti jums už tai, kad vis dėlto nusprendėte, žinoma, Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko [[Si Jinpingo] pavedimu, atsiriboti nuo kasdienio praktinio darbo, atvykti pas mus, dalyvauti Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume“. .

Tačiau „didelis vadovas“ Xuexiangas toli gražu nėra tas žmogus, kuris gali priimti politinius sprendimus Kinijoje. Todėl Putinas gavo atsakymą iš Xi Dzinpingo, bet netiesiogiai.

Birželio 17 d. Kinijos Liaudies Respublikos pirmininkas pareiškė įprastą „gilų susirūpinimą“ dėl Izraelio ir Irano karo, teigdamas, kad „visos šalys turi dirbti, siekdamos kuo greičiau deeskaluoti konfliktą ir neleisti toliau blogėti padėčiai“.

Tačiau čia svarbu ne šie bendri žodžiai, kuriuos, savaime suprantama, turėjo ištarti antras pagal svarbą ir galią pasaulio šalies vadovas, o tai, kur jie buvo ištarti. Xi tai pasakė Centrinės Azijos ir Kinijos šalių viršūnių susitikime, kuris vyko Kazachstano sostinėje Astanoje.

Tęsinys kitame puslapyje:

▶

Kazachstano prezidentas Kasym-Žomart Tokajev spaudžia ranką Kinijos prezidentui Xi Jinpingui Kinijos ir Centrinės Azijos viršūnių susitikime Astanoje.
© Handout / KAZAKHSTAN'S PRESIDENTIAL PRESS SERVICE / AFP / Scanpix

Rytuose, kaip žinia, labai didelė reikšmė teikiama simbolikai. Tai, kad Xi nenuvyko į Maskvą ir net nepaskambino Putinui, o šiuos žodžius ištarė valstybės, kuri kartu su Baltarusija yra viena iš dviejų artimiausių Rusijos partnerių, sostinėje, be to, regione, kurį Maskva tradiciškai laiko savo interesų zona, aiškiai parodo Kinijos politikos prioritetus. Tuo pat metu tai parodo Kinijos poziciją Centrinėje Azijoje. Ji susiveda į tai, kad KLR neketina stoti į jokias karines koalicijas, kurias Putinas desperatiškai bando sukurti šiame regione, bet užsiims tuo, kuo Kinija užsiiminėjo visada. Būtent – gins savo interesus. Ir šioje srityje jis neketina atsižvelgti į Maskvos nuomonę ir ambicijas.

Tuo tarpu, kaip paaiškėjo, garsioji Rusijos „strateginė iniciatyva“ Rusijos ir Ukrainos fronte, apie kurią ne kartą kalbėjo ir Putinas, ir Peskovas, taip pat įstrigo. Pasak Ukrainos prezidento, taip pat kai kurių NATO šalių žvalgybos tarnybų nuomone, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo stabilizuoti fronto liniją, o Rusijos ginkluotųjų pajėgų vasaros puolimas sulėtėjo.

Tuo tarpu įvykiai Irano ir Izraelio kare prieš vieną iš pagrindinių Rusijos sąjungininkų vystosi sparčiai.

JAV strateginių bombonešių smūgiai 13 tonų priešbunkerinėmis bombomis GBU-57 ir raketomis „Tomahawk“ į Irano branduolinius objektus Fordo, Natanze ir Isfahane reiškia, kad, nepaisant formalaus dalies Baltųjų rūmų administracijos narių, visų pirma viceprezidento Jay D. Vance'o ir Nacionalinės žvalgybos vadovo Tulsi Hubbardo, pasipriešinimo (yra nuomonė, kad šis pasipriešinimas buvo surežisuotas, siekiant užmigdyti IRSK budrumą), Jungtinės Valstijos faktiškai stojo į karą prieš Iraną. Be abejo, tai viską radikaliai keičia.

Putinas, sumojęs, kad nesugebės suburti musulmonų ar Kinijos ir musulmonų šalių antivakarietiškos ir antiizraelietiškos koalicijos, kuri kovotų už jo interesus, kol jis bando laimėti Ukrainoje, akimirksniu parodė pasirengimą susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Kremliaus spaudos sekretorius pareiškė, kad ir Putinas, ir Trumpas puikiai supranta susitikimo būtinybę ir abu ketina jį surengti. Be to, Peskovas pabrėžė, kad prireikus kontaktas tarp jų gali būti greitai suderintas.

Suprasdamas, kad šiame konflikte nėra ko laimėti, Putinas bandė išgelbėti bent jau esamus santykius. Kai buvo užsiminta apie pagalbą Iranui, jis pareiškė PTEF, kad Izraelis Rusijai yra beveik savas ir į tai reikia atsižvelgti:

„Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Izraelyje gyvena beveik 2 milijonai žmonių, kilusių iš buvusios Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos. Dabar tai beveik rusakalbis kraštas. Ir mes, be abejo, visada naujausioje Rusijos istorijoje atsižvelgiame į šį faktą.“

O tada per Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą Rusijos vadovybė paaiškino, kad bendradarbiavimo sutartis su Iranu Rusijos niekaip neįpareigoja, išskyrus tai, kad draudžia padėti agresoriui. Na, Maskva ir nepadeda:

„Tegul kas nors pabando pasakyti, kad Rusija ten kažko nepadarė. Rusija daro tiksliai tai, kas parašyta“.

Birželio 23 d. į Maskvą atskrido Irano užsienio reikalų ministras Abbas Arakchi. Jo vizito tikslas nesunku atspėti. Klausimas yra, kuo Putinas gali padėti savo „strateginiam sąjungininkui“. Žinoma, vykstant karui Ukrainoje ir atsižvelgiant į viską, kas buvo pasakyta, apie jokią Rusijos karinę paramą Iranui negali būti kalbos.

Tačiau Putino mėgstamas „asimetrinis atsakas“ jau paruoštas. Jį paskelbė neoficialus Putino atstovas spaudai, Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Birželio 22 d. savo „Telegram“ kanale jis, be kita ko, parašė, kad

„keletas šalių yra pasirengusios tiesiogiai tiekti Iranui savo branduolinį ginkluotės komplektą“. .

Akivaizdu, kad jokių „keleto“ šalių nėra. Yra dvi šalys – Rusija ir, jos nurodymu, Šiaurės Korėja, – kurios tikrai gali tiekti ajatolams šį „ginkluotės komplektą“. Dėl logistinių ir politinių priežasčių realybėje tai gali padaryti tik viena šalis, kuri turi bendrą sieną su Iranu, – Rusijos Federacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau reagavo į šį Putino atstovo pasisakymą ir visai konkrečiai:

„Aš gerai išgirdau, kad buvęs Rusijos prezidentas Medvedevas neatsargiai pavartojo žodį „B“ (branduolinis!) ir sakė, kad jis ir kitos šalys tieks branduolines kovines galvutes Iranui? Jis tikrai tai pasakė, ar man taip pasirodė?“

Po to Trumpas mandagiai priminė Medvedevui ir per jį Putinui, kad be giluminių bombų, galinčių sunaikinti gerai apsaugotus objektus, Amerika turi ir branduolinius povandeninius laivus. Apie strateginius nepastebimus bombonešius B-2 JAV prezidentas kukliai nutylėjo.

Tą pačią dieną, birželio 23 d., Irano režimas, tikriausiai įkvėptas Maskvos paramos, surengė raketų smūgius prieš JAV ir Didžiosios Britanijos bazes Kuveite, Bahreine ir Irake. Mano nuomone, to daryti jam nereikėjo. Tokiu būdu jis padarė lemtingą klaidą, pasirašydamas sau galutinį nuosprendį. Priminsiu, kad neseniai JAV prezidentas visiškai aiškiai įspėjo Irano vadovą:

„„Mes žinome, kur slepiasi Irano aukščiausiasis lyderis. Jis yra lengvas taikinys. Mes nesiruošiame jo sunaikinti – kol kas. Bet mūsų kantrybė senka.“.

Dabar, tikriausiai, ji visiškai išseko. Islamistinio režimo karinis sutriuškinimas, ko gero, lems jo žlugimą ir Irano užsienio politikos krypties pasikeitimą. Rusija praras vieną iš trijų savo sąjungininkų. Tai, savo ruožtu, privers gerai pagalvoti likusius du – Šiaurės Korėją ir Kiniją – ir leis JAV sutelkti dėmesį į visapusišką paramą Ukrainai. Chaotiškas Maskvos elgesys per masinius išpuolius prieš Teheraną gali įtikinti Baltųjų rūmų vadovą, kad tai turi prasmę.

A. Želenin
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.

▲

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Маневры России на фоне иранской войны. От сколачивания исламской коалиции к компромиссам с Трампом

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(2)

(0)

(2)

Komentarai ()