Pasaulis sulaikė kvėpavimą. Ukrainoje netrukus gali griūti frontas ()
Padėtis fronte gali rimtai pablogėti iki rudens.

© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo?fbid=1080233020956442&set=pcb.1080233044289773
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuotaikos Kyjive ir tarp kai kurių Europos lyderių dėl Ukrainos perspektyvų fronte blogėja.
Remiantis kariniais vertinimais, tiek Rusijos, tiek Ukrainos armijos yra arti išsekimo ribos, tačiau nors pirmoji gali išlaikyti dabartinį operacijų intensyvumą dar metus, antroji gali pasiekti lūžio tašką per šešis mėnesius, nebent gautų reikšmingą karinę pagalbą, pažymi „Financial Times“.
Kai kurie NATO lyderiai mano, kad padėtis fronte gali rimtai pablogėti iki rudens, rašo FT vyriausiasis užsienio reikalų komentatorius Gideonas Rachmanas, remdamasis pokalbiais su Aljanso lyderiais ir aukštais Europos politikais.
Skirtingai nei JAV administracija, mažai kas Europoje tiki, kad Rusija planuoja susitarti dėl paliaubų.
Vienas aukštas pareigūnas, turintis prieigą prie svarbios informacijos, mano, kad pagrindinis Rusijos tikslas dabar yra užimti Odesą, kurią Vladimiras Putinas laiko istoriškai Rusijos miestu.
|
Kovo mėnesį pats V. Putinas kalbėjo apie Rusijos pretenzijas į Odesą, o balandžio mėnesį tą patį padarė jo padėjėjas Nikolajus Patruševas.
Nuotaikos pablogėjo ir tarp Ukrainos vadovybės, kuri uždaruose susitikimuose su Vakarų sąjungininkais vis dažniau reikalavo daryti spaudimą Rusijai, kad būtų pasiektos paliaubos, pažymi G. Rachmanas.
Prieš metus ar dvejus tokios kalbos Kyjive būtų buvusios laikomos nesėkmės pranašavimu, priduria jis. Panašius pastebėjimus išsakė ir grupė politikų – buvę Europos lyderiai, įskaitant Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kwasniewskį, Švedijos ministrą pirmininką Carlą Bildtą, Suomijos ministrę pirmininkę Sanną Marin ir Nyderlandų gynybos ministrę Kajsą Ollongren, – kurie praėjusią savaitę lankėsi Kyjive.
„Mūsų išvada po pokalbių su pareigūnais, ekspertais ir karo lyderiais yra ta, kad Europai gresia aiškus ir neišvengiamas pavojus, nebent dabar imsimės ryžtingesnių veiksmų“, – rašė jie.
Nors ukrainiečiai niekada nenustos priešintis, be didesnės karinės paramos Ukraina gali prarasti daugiau teritorijos. Gali būti užimta daugiau miestų. Tai sukeltų pavojų daugiau nei 500 milijonų Europos piliečių.“
Jų nuomone, Europa turėtų nedelsdama suteikti Ukrainai pinigų ginklams įsigyti, o tai lemtų, kad Ukrainos gamintojai galėtų gerokai padidinti gamybą ir aprūpinti kariuomenę (norint visiškai išnaudoti savo pajėgumus, reikia 10–15 mlrd. JAV dolerių):
Pinigai, reikalingi nedelsiant padidinti gamybą iki pilno pajėgumo, gali sutrukdyti Rusijai pasiekti didelės sėkmės 2025 m.
Tiesa, kai kurių rūšių ginklai yra prieinami tik Jungtinėse Valstijose, tačiau Ukrainos gamyba gali išspręsti daugumą neatidėliotinų problemų. Mes, europiečiai, galime tai padaryti patys, net jei Jungtinės Valstijos nustos tiekti Ukrainai pinigus ir ginklus.
Kai kurie Vakarų pareigūnai privačiai perspėja apie „katastrofiškos nesėkmės“ riziką, jei nebus gerokai padidinta karinė ir finansinė pagalba, o Rusijai pavyks pernelyg ištempti ir pralaužti Ukrainos gynybą, pažymi G. Rachmanas.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio, per pastaruosius metus fronto linija pailgėjo daugiau nei 160 km ir dabar viršija 1200 km.
G. Rachmanas taip pat pateikia kontrargumentą: optimistai mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės išsilaikyti ateinančius metus, nes jų dronai neleidžia didelėms Rusijos karių grupėms judėti į priekį, o net jei jiems pavyktų prasiveržti, Rusija neturi pakankamai mechanizuotų divizijų, kad galėtų tuo pasinaudoti.
Šią vasarą ji nepasieks lemiamo proveržio, „The Washington Post“ sakė karo ekspertė Dara Massicot, vyresnioji Carnegie tarptautinės taikos fondo bendradarbė: „Operacinė aplinka fronto linijose yra labai sudėtinga abiem pusėms. Rusai vis dar bando išsiaiškinti, kaip surengti pakankamai didelį puolimą, kad galėtų judėti į priekį, išvengiant Ukrainos artilerijos ar dronų.“