Skubos tvarka. Moterims įvedama privalomoji karinė tarnyba ()
Tai rekordas „per daugiau nei pusę amžiaus“.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=4_vYkybIyCw&t=81s
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Danijoje moterys dabar privalo tarnauti kariuomenėje lygiomis teisėmis su vyrais, praneša „Associated Press“. Pakeitimai įsigaliojo liepos 1 d. ir taikomi asmenims, sulaukusiems 18 metų.
Iki šiol moterys galėjo stoti į kariuomenę savo nuožiūra.
Pavasarį Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas teigė, kad vyriausybė iš pradžių norėjo pratęsti privalomą šaukimą nuo 2027 m., tačiau nusprendė paspartinti reformą, kad, kilus Rusijos grėsmei, būtų galima greitai padidinti šalies ginkluotųjų pajėgų dydį.
|
Taip pat buvo pailginta tarnybos trukmė – dabar ji trunka 11 mėnesių, o ne keturis. Danijos šaukimo programos vadovas pulkininkas Kennethas Stromas paaiškino, kad pakeitimai susiję su NATO gynybos politikos stiprinimu.
„Šis [sprendimas] priimtas atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją, siekiant turėti didesnę kovinę galią ir įgūdžius, kurių reikia arba kariuomenei, arba kariniam jūrų laivynui, arba oro pajėgoms, arba specialiųjų operacijų pajėgoms“, – pridūrė jis.
Pagal dabartinę sistemą visi vyresni nei 18 metų Danijos piliečiai privalo užsiregistruoti ir išlaikyti testą, kad būtų nustatytas jų tinkamumas karinei tarnybai.
Pirmiausia verbuojami savanoriai, o likusios vietos užpildomos atsitiktine tvarka loterijos būdu. Iki 2033 m. planuojama kasmet įtraukti iki 6500 žmonių.
Praėjusiais metais Danijos kariuomenėje tarnavo 4700 žmonių, iš kurių 24 % buvo moterys. Karalystės ginkluotosiose pajėgose šiuo metu tarnauja 9000 profesionalių karių, o gyventojų skaičius siekia 6 milijonus.
Vasario mėnesį ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad per ateinančius dvejus metus Danija padidins gynybos išlaidas papildomai 50 milijardų kronų (7 milijardais JAV dolerių), kad atremtų augančias Rusijos grėsmes.
Karinės išlaidos didės iki 3 % BVP – tai rekordas „per daugiau nei pusę amžiaus“. Birželį vykusiame paskutiniame NATO viršūnių susitikime Danija kartu su kitomis Aljanso narėmis susitarė iki 2035 m. padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP, kaip reikalavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Susiduriame su agresyvia Rusija, kuri per tris mėnesius perginkluoja ir pagamina daugiau šaudmenų nei NATO per metus“, – pabrėžė M. Frederiksen.
Ji teigė, kad karą Ukrainoje sukėlė prezidento Vladimiro Putino „imperatoriškos svajonės“, ir išreiškė abejonę, ar jis ties tuo sustos.