„Štai. Jie juda į priekį“ ()
Verta žinoti, kaip yra iš tikrųjų.

© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1084227890556955&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Peržiūrėdami interneto portalus ir laikraščius apie karą Rytų Europoje, pirmiausia pastebime tai, ką akcentuoja Ukrainos pusė: rusų lėktuvų, dronų, tankų ar gyvųjų pajėgų sunaikinimą arba įspūdingus išpuolius giliai Rusijos teritorijoje. Atvirai kalbant, daugelis iš mūsų mieliau skaito apie Rusijos pusės nesėkmes, o ne apie jos sėkmes, „Gazeta Olsztynska“ rašo lenkų politikas ir žurnalistas Ryszardas Czarneckis.
Tuo tarpu jos yra ne tik didesnės, nei daugelis iš mūsų norėtų, bet ir žymiai didesnės, nei galima perskaityti portaluose skelbiamų straipsnių antraštėse. Beje, įdomu tai, kad didžioji dauguma mūsų šalies žiniasklaidos priemonių, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, nepriklausomai nuo to, ar jos yra artimesnės vyriausybei, ar opozicijai, ar yra labiau dešiniosios, ar priešingai, vieningai nori pabrėžti Ukrainos, o ne maskolių, kaip anksčiau buvo vadinami lenkų literatūroje, bet ir paprastai rusų, pranašumą.
|
Tačiau verta žinoti, kaip yra iš tikrųjų. O iš tikrųjų situacija iš Kyjivo perspektyvos žymiai blogėja. Rusija juda į priekį, rašo Czarneckis. Birželio mėnesį Rusijos Federacija užėmė didžiausią teritoriją per beveik trejus metus (tiksliau nuo 2022 m. vėlyvo rudens). Ukrainai vis labiau trūksta ir įrangos, ir žmonių. Amerikietiški F16 lėktuvai, ypač amerikietiški „Abrams“ tankai, yra, švelniai tariant, ne nesunaikinami, o pastarųjų didžioji dalis buvo rusų „pašalinta“, kaip eufemistiškai kariniame žargone vadinamas transporto priemonių ar žmonių sunaikinimas.
Dar blogiau Kyjivui, kad nėra jokių perspektyvų šią situaciją pakeisti. Susitarimų su Danija, Nyderlandais ar Didžiąja Britanija dėl bendros dronų gamybos pasirašymas yra padrąsinantis pareiškimas Ukrainai, tačiau jis susijęs su bendradarbiavimu ateityje ir netgi ilgalaikiu, tačiau jokiu būdu nekeičia jėgų disbalanso hic et nunc (čia ir dabar), t. y. neturi jokio poveikio dabartiniam karo veiksmų teatrui. O čia rusai sistemingai, galbūt lėtai, bet sistemingai ir nuolat įgyja pranašumą.
Prie to prisideda dramatiška Kyjivui oficiali Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijų deklaracija, kurioje teigiama, kad jos nustoja perduoti karinę įrangą Ukrainai. Tai reikš ne tik vis didesnį Rusijos ir Ukrainos disbalansą ginkluotės ir amunicijos srityje, bet ir neabejotinai susilpnins Ukrainos kariuomenės ir visuomenės moralę, nes praktiškai tai reiškia vis didesnį Kyjivo izoliuotumą.