„Perversmas Ukrainoje. Iš jėgos pozicijos. Daugiau nei 5 000 000 000“ ()
Smūgis Kremliui.

© Ввласенко (CC BY-SA 3.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Euromaidan_2014_in_Kyiv._Inverse_world.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo Ukrainos Euromaidano praėjo jau daugiau nei 11 metų, bet jis lieka negyjančia žaizda Vladimiro Putino širdyje, savo socialinio tinklo X paskyroje rašo žurnalistas ir stebėtojas Dmitris Kozelevas. Neseniai Sankt Peterburgo ekonomikos forume jis vėl pareiškė, kad 2014 m. „perversmą“ Ukrainoje surengė amerikiečiai, o vėliau patys prisipažino apie tai, sakydami, kad tam išleido milijardus dolerių:
„... Tai valstybės kraujo pralietas antikonstitucinis perversmas Ukrainoje. Kas tai yra? Tai taip pat veiksmas iš jėgos pozicijos. Ir buvusi JAV administracija tiesiai pasakė, kad ji išleido milijardus dolerių šiam perversmui. Be jokio drovumo, apie tai buvo pasakyta viešai“.
|
Ką Putinas turėjo omenyje? Tikriausiai kalbama apie 2013 m. gruodžio 19 d. epizodą, kai tuometinė JAV valstybės sekretorės pavaduotoja Viktorija Nuland surengė spaudos konferenciją po vizito Ukrainoje (to paties, kai amerikietė dalijo sausainius Euromaidane – ir protestuotojams, ir jų priešininkams iš specialiųjų pajėgų „Berkut“). Nuland kalba nebuvo istorinė – tikslios formuluotės, apibendrinti pareiškimai: Ukrainos tauta nori demokratijos, prezidentas Janukovyčius turi pasirinkimą, smurtas prieš taikius protestuotojus yra nepriimtinas, raginame visus siekti taikos. Tiesiog tarp kitko diplomatė priminė, kad JAV visada linkėjo gero posovietinei Ukrainai:
„Mes [1991–2013 m.] investavome daugiau nei penkis milijardus dolerių, kad padėtume ukrainiečiams pasiekti saugumą, klestėjimą ir demokratiją.“
Tačiau amerikiečiai (ar kas nors kitas) negalėjo finansuoti perversmo Kyjive, nes ten perversmo nebuvo. Perversmas – tai kai kariai per kelias valandas užgrobia valdžią, o ne kai civiliai išeina į aikštę, išsiskirsto ir grįžta ten pat tris mėnesius iš eilės. 2014 m. žiemą vykusį Ukrainos protestą galima vertinti įvairiai, bet tai buvo spontaniškas protestas be aiškių reikalavimų. Iš pradžių Euromaidanas neturėjo tikslo nuversti prezidentą, o galiausiai laimėjo dėl Janukovyčiaus klaidų serijos. Galiausiai buvęs prezidentas liko visiškai vienišas ir buvo priverstas bėgti į Rusiją.
Kremliui vis dar nepriimtina pripažinti visą tai, kas išdėstyta aukščiau. Iš čia kilo ir pradinis „SKO“ planas: užversti likusius Janukovyčiaus žmones pinigais, o jie pasirūpins, kad rusų kareiviai būtų pasitikti gėlėmis ir garsiuoju „Kyjivas per tris dienas“. Pasiūlymas vėl baigėsi nesėkme, bet vargu ar Putinas, Patruševas ir kompanija persvarstė savo požiūrį į Ukrainos klausimą – tiesiog prakeiktus „banderovčius“ visą laiką kažkas remia.