Nuo liepos 1 iki 7 d. karas Ukrainoje pasiekė naują eskalavimo lygį: abi pusės surengė didelio masto puolamąsias ir diversijos operacijas, o diplomatinėje arenoje įvyko netikėtas posūkis – Donaldas Trumpas viešai parėmė Ukrainą, atsisakydamas ankstesnės idėjos derėtis su Putinu. Vakarai stiprina ginklų tiekimą, o Maskva – spaudimą priešo fronte ir užnugaryje. Savaitės rezultatai – nauji abiejų pusių laimėjimai ir pralaimėjimai, aukšto rango karininkų žūtys, transporto kolapsas Rusijos miestuose ir naujas tarptautinės Irano krizės etapas.
Praėjusią savaitę įvykių netrūko tiek fronto linijose, tiek užnugaryje, tiek derybų erdvėje. Vien tik liepos 1–3 d. karinių naujienų buvo tiek, kad jų pakaktų savaitės apžvalgai. Pagrindiniai savaitės įvykiai buvo Trumpo atsisakymas derėtis su Putinu ir aiškus Ukrainos palaikymas, jai tiekiant naujus priešlėktuvinės gynybos priemones, serija sėkmingų Ukrainos atakų prieš Rusijos karinę ir pramoninę infrastruktūrą, per kurias žuvo du aukšti karo vadai ir kilo rimtų problemų Rusijos ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, atsakomosios masinės Rusijos oro atakos, taip pat esminiai pokyčiai centrinėje fronto dalyje, keliančios rimtą grėsmę Pokrovsko aglomeracijos gynybai.
Derybos
Politinė Ukrainos ir JAV santykių dinamika praėjusią savaitę svyravo nuo oro gynybos priemonių tiekimo sustabdymo (naktį iš liepos 1 d.), įskaitant paruoštas perduoti Lenkijos teritorijoje, iki Donaldo Trumpo pareiškimų apie nusivylimą Putino pozicija po liepos 3 d. pokalbio telefonu ir pasirengimą perduoti Ukrainai papildomas gynybos priemones.
Veiksmą lengva suprasti, tariant, kad JAV administracijos prioritetas yra ne Rusijos ir Ukrainos karas, o Irano branduolinės programos problema. Po Izraelio ir JAV bombardavimo Iranas atsisakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (IAEA) vykdomos tarptautinės kontrolės ir paskelbė apie santykių su šia organizacija nutraukimą. Akivaizdu, kad Vakarai yra suinteresuoti likusių radioaktyviųjų medžiagų likimu ir Irano branduolinės programos būkle, ir ne neaiškioje ateityje, o dabar, kol Iranas neišslapstė išlikusios įrangos ir medžiagų. Todėl visiškai akivaizdu, kad jei šią savaitę numatytos JAV ir Irano derybos dėl Irano grąžinimo į IAEA kontrolę nebus sėkmingos, Irano laukia nauja bombardavimo serija, į kurią jis tikrai atsakys naujomis balistinių raketų salvėmis į JAV bazes regione ir JAV arabų sąjungininkus. Tai reiškia, kad JAV ir sąjungininkų armijoms pirmiausia reikės pakankamų oro gynybos priemonių atsargų, antra, kad Rusija, be kita ko, stebinti oro erdvę virš Irano ir Persijos įlankos ir, įspėdama apie priešo lėktuvų pakilimą (kurio oro gynybos sistema, įskaitant tolimosios veikimo radarus, yra beveik sunaikinta) galinti padėti Iranui, liktų neutrali, o geriausia – prisidėtų. Remiantis liepos 8 d. „The Guardian“ duomenimis, Pentagone liko tik 25％ jam reikalingų „Patriot“ raketų.
Akivaizdu, kad nei Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris liepos 1 d. (pirmą kartą per trejus metus) skambino Putinui dėl Irano (kaip paaiškėjo vėliau, jis bijojo, kad Irano raketos gali pasiekti jo šalį), nei prezidentas Trumpas, kuris liepos 3 d. kalbėjosi su juo tuo pačiu klausimu, negavo jiems priimtino atsakymo. Trumpas beveik iš karto pareiškė:
„Mes kalbėjomės. Kalbėjomės apie daug dalykų, įskaitant Iraną. Taip pat kalbėjomės apie karą su Ukraina. Ir aš esu nepatenkintas. Šiandien nepasiekėme jokios pažangos. Mes tiekiame ginklus Ukrainai. Mes dirbame su jais, kad jiems padėtume. Turime būti tikri, kad patys turėsime pakankamai [ginklų]“.
Negalima atmesti, kad, sustabdydamos ginklų tiekimą Ukrainai likus parai iki Trumpo skambučio Putinui, JAV valdžia ne tik rezervavo šias priešlėktuvinės gynybos priemones Iranui, bet ir parodė pasirengimą tam tikram „sandoriui su Putinu“, kuris per prezidentų pokalbį tokiu formatu nepavyko, ir tada, laikantis Trumpo politikos stiliaus, buvo priimtas sprendimas ne tik atnaujinti tiekimą, bet ir jį padidinti. Juo labiau, kad tiekimo sustabdymas sukėlė greitą ir audringą neigiamą JAV politikų ir žiniasklaidos, taip pat valstybių, priklausančių Ukrainos paramos koalicijai, lyderių reakciją. Atsakomybė už tiekimo nutraukimą galiausiai buvo oficialiai priskirta JAV gynybos ministrui. Remiantis pokalbių santraukomis, kalbama apie keleto papildomų „Patriot“ baterijų perdavimą JAV Ukrainai ir raketų, kurių kariaujanti šalis vis labiau trūksta, tiekimo apimties padidinimą. Taip pat deramasi dėl Vokietijos pažado apmokėti dviejų panašių sistemų iš JAV tiekimą „komercinėmis“ sąlygomis.
Beje, Trumpo ir Zelensko pokalbis, kuriame visa tai buvo aptarta liepos 4 d., buvo ne tik „geriausias per visą laiką“ (kaip jį įvertino Ukrainos prezidentas liepos 6 d.), bet ir stebėtinai, tiesiog pagal laikrodį, sutapo su informacijos pasirodymu (pirmaujančiame Ukrainos leidinyje „Ukrainska pravda“), kad Ukrainos Nacionalinis antikorupcinis biuras (UNAB) atliko kratą buvusio šalies gynybos ministro Aleksejaus Reznikovo namuose, galbūt pernelyg didelių kainų už armijai skirtus produktus byloje. Pas jį buvo paimtas „neįregistruotas“ telefonas ir kai kurie dokumentai.
Įdomu, kad dar balandžio mėnesį tas pats UNAB pareiškė, kad jis neturi liudytojo statuso šioje byloje, kurioje yra jo pavaduotojai. Reznikovas bent metus išsilaikė savo poste, nepaisant daugybės akivaizdžių didelio masto korupcijos gynybos ministerijoje faktų, kurio skaičius smarkiai sumažėjo jo įpėdinio Rustemo Umarovo, kurio šeima, kaip paaiškėjo praėjusią savaitę, nuo 2019 m. gyvena JAV, rezidencijoje Floridoje. JAV prezidentas ne kartą užsiminė, kad korupcija tiekimo srityje yra viena iš rimčiausių problemų, keliančių jam susirūpinimą dėl santykių su Ukraina. Kitas personalo klausimas, sprendžiant iš nutekintos informacijos, paskelbtos, be kita ko, „Financial Times“, buvo sprendžiamas pokalbio metu – tai Ukrainos ambasadorės JAV Oksanos Makarovos, kurią Trumpo administracija laiko pernelyg artima demokratams, pakeitimas.
Liepos 8 d. buvo paskelbta, kad ginklų tiekimas atnaujintas. Be to, atrodo, kad JAV yra pasirengusios perduoti Ukrainai naują „Patriot“ kompleksą. Apskritai, praėjusią savaitę Ukraina gavo dovaną – JAV politikos posūkį, kuris paskatino pagrindinius Vakarų politikus duoti naujus pažadus tiekti šaliai aukštųjų technologijų ginklus.
Tą pačią dieną Zelenskis, lankydamasis Danijoje, paskelbė, kad jo prioritetas yra plėtoti ir plėsti dronų-perėmėjų, reikalingų sparčiai augančiam Rusijos smogiamųjų dronų „Geran“ skaičiui sunaikinti, gamybos programą. Be to, buvo pasirašytas susitarimas su amerikiečių kompanija „Swift Beat“, kuriame kalbama apie šimtų tūkstančių tokių dronų gamybą jau šiais metais ir galimybę kitąmet gamybos apimtis žymiai padidinti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Danijos karalius Frederikas. Orhusas, Danija, 2025 m. liepos 3 d.
„Priešų dronų ir raketų naikintuvai, žvalgybos ir ugnies koregavimo kvadrakopteriai, smogiamieji tolimieji dronai – viso to bus žymiai daugiau“, – pareiškė Zelenskis.
Pažymėtina, kad per visą trišalį Vašingtono, Kijevo ir Maskvos pareiškimų mainų procesą nebuvo užsiminta apie derybų Stambule atnaujinimą. Formaliai ankstesni susitarimai dar nėra įgyvendinti. Liepos 6 d. Zelenskis paskelbė, kad po aštuonių karo belaisvių mainų, įvykusių po Stambulo derybų, buvo išlaisvinti šimtai ukrainiečių (t. y. net ne tūkstantis iš dviejų su puse tūkstančių, kurie buvo numatyti mainams). Esant dabartiniam tempui – vieni mainai per savaitę, keliasdešimt žmonių (paskutinėje kolektyvinėje mainų nuotraukoje – tik 25 žmonės) – tai de facto reiškia mainų rutinizavimą ir jų pašalinimą iš politiniu požiūriu svarbių veiksnių sąrašo galimų derybų atveju. Nors, be abejo, svarbu, kad mainų metu Ukraina susigrąžina savo piliečius (ne tik karius, bet ir civilius), net jau nuteistus Rusijos teismuose.
Svarbesni veiksniai, darantys įtaką potencialioms deryboms, tebėra padėtis fronte (kur šiuo metu Rusijos armija demonstruoja sėkmę), apsikeitimai oro smūgiais (kurie pastaruoju metu smarkiai sustiprėjo) ir Ukrainos sėkmė diversijų kare.
Padėtis fronte
Atsižvelgiant į JAV ginklų tiekimo Ukrainai nutraukimą, akivaizdų konfliktą su D. Trumpu ir veiksmingus Ukrainos oro smūgius (apie kuriuos žr. toliau), V. Putinas, atrodo, davė įsakymą įgyvendinti atidėtus planus ir panaudoti rezervus. Ryškiausias to pavyzdys – liepos 4 d., iškart po nesėkmingo pokalbio su Trumpu, naujos karo veiksmų zonos atidarymas prie kontakto linijos. RF ginkluotosios pajėgos perėjo Rusijos ir Ukrainos sieną anksčiau karo nepaliestame ruože tarp Belgorodo ir Charkovo sričių ir, pasinaudojusios ten esančių karių mažumu, be vargo užėmė Melovoe kaimą ir jo apylinkes palei vakarinį Oskolo upės krantą. Atrodo, juos sustabdė tik trečiosios linijos įtvirtinimai ir skubiai į šią vietovę perkelta „ugniagesių komanda“.
Sumų srities kovų zonoje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai kontratakavo Rusijos pajėgas dešiniame puolimo flange, įspaudusios Rusijos dalinius į žnyples Kondratovkos kaimo rajone, kur šiuo metu vyksta sunkūs mūšiai. Tuo pačiu metu Rusijos armija pradėjo naują puolimą per sieną nuo Gornaļo kaimo Kursko srityje. Tai sienos iškyšulys Ukrainos link, ir bent iki birželio vidurio Ukrainos pajėgos okupavo didelį miško masyvą Rusijos teritorijoje netoli kaimo. Tačiau, sprendžiant iš puolimo iš Gornaļo masto, čia atsidarė visiškai nauja karo veiksmų kryptis, kurios tikslas – atkirsti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nuo didelio pasienio ruožo su Kursko ir Belgorodo sritimis.
Kur kas didesnės problemos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laukė Konstantinovkos rajone, kuris toliau grimzta į pusiau apsuptį, be kita ko, dėl to, kad Rusijos armija vis aktyviau veikia Časovo Jaro centre ir pietuose. Pasirodo, praėjusią savaitę pietvakariuose nuo Konstantinovkos gynybą laikanti elitinė Trečioji šturmo brigada buvo perkelta į Rusijos veržimosi zoną į šiaurę nuo Limano ir sugebėjo sustabdyti Rusijos puolimą prie Redkodub kaimo ir net sėkmingai kontratakuoti, iki birželio 28 d. sunaikino 283-iojo motorizuotojo pėstininkų pulko 144-osios divizijos 20-osios armijos motorizuotosios pėstininkų kuopos būrį. Tačiau tai niekaip nesutrukdė išplėsti Ukrainos gynybos linijos pagrindo, kur abiejuose kraštuose Rusijos ginkluotosios pajėgos užėmė po vieną kaimą, prolaužą, todėl kontratakomis uždaryti proveržį tapo neįmanoma. Tuo pačiu metu buvusioje dislokacijos vietoje palikti 3-iojo šturmo dalinio kariai galiausiai prarado gynybines pozicijas Matronos Maskvietės šachtos komplekse šiaurėje nuo Toretsko, atverdami kelią Rusijos daliniams į Konstantinovką.
Liepos 6 d. Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filashkinas savo „Telegram“ kanale kanale paragino evakuotis į saugias Ukrainos regionus ne tik Konstantinovkos, bet ir už jos į vakarus, prie kelio į Kramatorską, esančios Družkivkos (54 tūkst. gyventojų 2022 m. sausio 1 d.) gyventojus, nes, kaip jis rašė, Rusijos karinės pajėgos yra 10–15 km atstumu. Tą pačią dieną Ukrainos televizijos kanalai parodė vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip važiuojama per Rusijos apšaudymų ir oro smūgių nuniokotą Konstantinovką, o tai paprastai reiškia, kad po vieno ar dviejų mėnesių ji bus palikta.
Ukrainos kariai iš savaeigių haubicų atidengė ugnį į Rusijos kariuomenę netoli Konstantinovkos miesto.
Pagrindine nerimo priežastimi tapo staigus Rusijos kariuomenės žengimas į priekį liepos 3–6 d. laukuose į šiaurę nuo Pokrovsko aglomeracijos (tiksliau, Novoekonomičesko gyvenvietės), palei Kamenny Torec upę. Šis manevras, įvykdytas po liepos 3 d. Razino kaimo užėmimo, siekia perkirsti kelią, jungiantį Pokrovską su Družkivka. Staigus Ukrainos gynybos žlugimas ar netgi žlugimas šiame ruože gali būti vadinamas rimčiausiu įvykiu fronto linijoje per mėnesį. Dėl to Rusijos armija gali tiesiog apeiti Pokrovsko aglomeracijos gynybą iš šiaurės vakarų ir, tuo pačiu metu veikdama palei kelią į Družkovką, užtikrinti maždaug 80％ Konstantinovkos apsuptį.
Proveržį, matyt, užtikrino masinis pėstininkų ant motociklų ir keturračių transporto priemonių panaudojimas. Specializuotus Ukrainos viešus socialinių tinklų kanalus vėl užplūdo vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip panašūs desantai sunaikinami dronais ir artilerija, taip pat kur kas retesni, bet vis dėlto pasitaikantys kolonų ir atskirų šarvuočių vienetų judėjimai. Tačiau, nepaisant didžiulių nuostolių, „darbas padarytas“.
Pietinėje fronto dalyje, Zaporožės srityje, Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat lėtai, bet traukiasi keliose vietose. Rusijos kariai valo likusius Ukrainos armijos „kišenes“ prieš sieną su Dniepropetrovsko sritimi, palei kurią nutiesta gynybos linija. Pavyzdžiui, pastebimas proveržis į šiaurės vakarus nuo anksčiau užimto Komaro kaimo, kur buvo didelis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos rajonas, palei Mokrye Jaly upės vagą.
Ukrainos šaltiniai taip pat pripažino, kad užimtas Kamenskoe kaimas, esantis pačiame pietvakarių fronto ruože, į vakarus nuo Orekhovo. Tai buvo didelis ir tvirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos rajonas. Nuo birželio pabaigos jį puolė 108-ojo ir 247-ojo desantinių-šturmo pulkų 7-osios gvardijos desantinių-šturmo divizijos kariai, kurie iki to laiko buvo perėję per Jančekrak upę. Apie papildomų dalinių perkėlimą šių dalinių stiprinimui anksčiau pranešė Ukrainos šaltiniai.
Iš dalies kaip kompensaciją liepos 3 d. Ukrainos gynybos ministerijos Generalinis žvalgybos departamentas pranešė apie 42 objektų, kuriuose buvo Rusijos dronų pilotai, sunaikinimą per specialią operaciją prie Zaporožės fronto. Tam buvo aktyviai naudojama visų pirma karinė aviacija. Tai, matyt, tapo įmanoma po to, kai dešimt dienų anksčiau buvo sunaikinta keletas Rusijos radaro sistemų palei fronto liniją, taip pat aktyviai puolant panašias sistemas Kryme, apie ką praėjusią savaitę taip pat pranešė GUR ir SBU.
Apskritai, kaip pripažino projektas „Deep State“, birželio mėnesį Rusijos armija okupavo didžiausią teritoriją Ukrainoje šiais metais – 556 kvadratinius kilometrus. Palyginimui, gegužės mėnesį buvo užimta 449 kvadratiniai kilometrai. Rusai labiausiai pažengė Novopavlovsko (Dnipropetrovsko srities link) ir Pokrovsko kryptimis. Taip pat įskaitytos didelės teritorijos, užimtos Sumų srityje.
Tačiau liepos mėnesį pažanga žymiai paspartėjo. „Agentūros“ duomenimis, per penkias liepos dienas Rusijos armija okupavo203 kvadratinius kilometrus (daugiausia Novopavlovsko kryptimi), tai yra beveik 37％ viso birželio mėnesio užimto ploto. Tai sparčiausias Rusijos kariuomenės žygis Ukrainoje per savaitę nuo praėjusių metų lapkričio vidurio. Ir tai skaičiai be informacijos apie Ukrainos gynybos žlugimą į šiaurę nuo Novoekonomičeskio, apie kurį tapo žinoma tik liepos 6 d. vakare. Tai, kad Rusijos pėstininkai, matyt, praranda tūkstančius žuvusių ir sužeistų, taip pat belaisvių (birželio pabaigoje – liepos pradžioje buvo gauta keletas vaizdo įrašų, patvirtinančių, kad buvo paimtos į nelaisvę ištisos Rusijos pėstininkų grupės, įskaitant Torecko ir Novopavlovsko kryptimis), nieko nekeičia. Nors reikia pripažinti, kad Ukrainai iš dalies padeda oro sąlygos – stepėje, kurioje vyksta karo veiksmai, – karštis. Keliuose vaizdo įrašuose, kuriuose matyti tiek rusų karo belaisviai, tiek rusai, pakeitę pozicijas, girdimi skundai dėl visiško vandens trūkumo priekinėse linijose. Į priekinę liniją prasiveržę kariai greitai išeikvoja atsivežtą vandens atsargą, neturi galimybės gauti naują (net kaimo šuliniai stebimi dronais, jau nekalbant apie tiekimo kelius) ir ne tik kenčia, bet net miršta nuo dehidratacijos. Tuo pačiu metu, pasak jų, Ukrainos priekinės dalys yra pakankamai aprūpintos maistu ir vandeniu, naudojant sunkiuosius krovinius gabenančius dronus „Baba-Yaga“, kurie per naktį gali pristatyti ir išmesti visai karinei grupei reikalingą proviziją.
Ukrainos bandymas sutrukdyti Rusijos puolimą Donbase
Praėjusią savaitę taip pat įvyko didelio masto susirėmimai oro erdvėje. Liepos 1, 2 ir 3 d. Ukraina surengė „specialią operaciją“, kurios tikslas buvo sunaikinti aukščiausius Rusijos armijos ir laivyno vadovybės karininkus, taip pat Rusijos grupuotės vadavietes ir sandėlius Donecko ir Kursko srityse, siekdama sutrukdyti prasidėjusį puolimą centrinėje Donecko fronto dalyje. Sunaikindama daug svarbių tikslų, ji pasiekė tokių rezultatų, kokių niekada anksčiau nebuvo pasiekusi, tačiau pagrindinio tikslo pasiekti nepavyko – prasiveržimas tarp Pokrovsko aglomeracijos ir Konstantinovkos įvyko.
Liepos 1 d. buvo sunaikintas Rusijos 8-osios armijos štabas, įsikūręs buvusio spalvotųjų metalų instituto pastate Vorošilovo rajone Donecke. Žuvo armijos vadas pulkininkas Ruslanas Goriačkinas ir, pagal nepatvirtintus pranešimus, dar keliasdešimt karininkų, nusprendusių nesileisti į bombų slėptuvę nepaisant karinio pavojaus signalo. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, buvo sunaikinti du-trys viršutiniai aukštai ir pastatas visiškai sudegė.
Liepos 2 d., remiantis Ukrainos (deputato Aleksejaus Gončarenko) ir Rusijos karinių žurnalistų šaltiniais, „dėl niekšingo smūgio“ (pagal Rusijos apibrėžimą) žuvo viceadmirolas, štabo viršininkas, pirmasis Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas Ildaras Achmerovas. Rusijos šaltinis (toks pat nepatikima kaip neonacistinės grupuotės „Espanjola“ jūrų būrio telegramo kanalas Juodosios jūros laivyne) vėliau paneigė informaciją apie žūtį, bet į detales nesileido. GUR ir kitos Ukrainos institucijos informacijos nepatvirtino. Greičiausiai tai buvo bandymas sunaikinti, kuris, pavyzdžiui, galėjo baigtis sužeidimu.
Tą pačią dieną Koreneve Kursko srityje (pagal vieną iš šio regiono šaltinių, keturiomis HIMARS raketomis) buvo sunaikintas 155-osios jūrų pėstininkų brigados štabas, ten, be vyresniųjų karininkų, žuvo visas Karinio jūrų laivyno vado pavaduotojas pakrančių dalims Michailas Gudkovas. Tai buvęs šios brigados vadas, neseniai apdovanotas už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išstūmimą iš Kursko srities ir paskirtas į aukštas pareigas reformuoti karinio jūrų laivyno sausumos pajėgas, atsižvelgiant į jo brigados, žinomos visų pirma Ukrainos karo belaisvių žudymu, patirtį.
Vėlyvą liepos 2 d. vakarą SBU dronai sunaikino didelį ginklų sandėlį kaime Bolšoj Orekhovo prie Chartsyzsko (į rytus nuo Donecko), dideliame Rusijos grupuotės logistikos centre.
Liepos 3 d. ryte pasirodė informacija, kad Maskvoje sprogimo metu žuvo FSB 5-osios tarnybos vadovas Aleksejus Komkovas, prieš metus paskirtas į šias pareigas. Vaizdo įrašas iš įvykio vietos parodė tik du sudegusius visureigius prie „CK“ namo Sivtsevo Vrazhke. Vėliau Telegram kanalai, artimi saugumo pajėgoms, paskelbė, kad automobilyje buvo 80-metis KGB veteranas ir jo dukra, buvusi FSB darbuotoja, tačiau ar jie buvo susiję su Komkovu ir ar susprogdintas automobilis buvo panašus į jo automobilį, liko nežinoma. Tą pačią dieną Luhanske, taip pat sprogimo metu, žuvo buvęs šio miesto meras (2014–2023) Manolis Pilavovas. Prie jo su bomba priėjo moteris, taip pat žuvusi sprogimo metu, galbūt ji buvo panaudota kaip žudikė. Informacija apie jo mirtį patvirtinta vietos valdžios institucijų.
Nužudyti ar bandyti nužudyti tokio aukšto rango karininkus per tokį trumpą laiką (per visą karą iki 2025 m. liepos 1 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo nužudyti ne daugiau kaip 10 Rusijos generolų) buvo galima tik vykdant tam tikrą operaciją, kuri, galbūt, susijusi su kokiu nors šaltiniu ar sėkmingai įrengta klausymosi įranga Maskvoje, galbūt būtent Karinio jūrų laivyno štabe. Atrodo, kad Kremlius tai suprato, ir liepos 3 d. Sankt Peterburge saugumo sumetimais buvo atšauktas pagrindinis karinis jūrų paradas.
Tikėtina, kad smūgis Donecko ir Chartsyzsko miestams, taip pat liepos 1–2 d. smūgis naftos bazei ir dronų surinkimo gamyklai Luhanske – tai britų raketų „Storm Shadow“, kurios pirmą kartą per pusę metų buvo perduotos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, panaudojimo rezultatas.
Per vieną naktį į liepos 1 d. buvo užpulti (daugiausia dronais) Iževskas, Saratovas, Engelsas, Rostovas, Taganrogas, Novosachinsk ir Rostovo srities rajonai, taip pat dronų smūgių sulaukė okupuotos teritorijos – Doneckas, Luhanskas ir Krymas. Saratovo, Ulyanovsko ir Kazanės oro uostai buvo sustabdyti.
Iževske (1500 km nuo Ukrainos) ne mažiau kaip du dronai pataikė į gamyklą „Kupol“, gaminančią ZRK „Tor“, „Osa“ ir „Garpia-A1“, kurie yra vizualiai identiški „Gerania-2“, tačiau skirti apgauti oro gynybos sistemas kaip netikri taikiniai, pritraukiantys brangias priešraketines raketas. Dronų ataka, prasidėjusi, kai į gamyklą atvyko pamaina, nusinešė trijų žmonių gyvybes, 42 žmonės buvo sužeisti, kilo didelis gaisras, kuris visiškai sunaikintas mažiausiai vienas gamyklos pastatas. Leidinio „Astra“ duomenimis, gamykloje buvo apgadinti keturi cechai, susiję su dronų gamyba, kurie dirbo visą parą. Tarp sugadintų padalinių yra tie, kuriuose užsiimama metalo apdirbimu, mikroschemų litavimu ir kur gaminami gatavi BPSA. Pagal kai kuriuos duomenis, gamykla sustabdė savo darbą.
Liepos 4 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė dar apie sėkmingus smūgius 8-osios armijos vadavietei, taip pat apie 20-osios motorizuotosios pėstininkų divizijos vadavietės sunaikinimą Donecko srityje. Tiesa, kaip minėta, tai niekaip nepadėjo sustabdyti Rusijos kariuomenės puolimo centrinėje fronto dalyje, kuris buvo akivaizdžiai koordinuojamas likusių vadų.
Rusijos „atsakymai“ atskleidė rimtas Ukrainos oro gynybos problemas
Į tokią diversinę veiklą ir oro atakas, į kurias Putinas akivaizdžiai atsižvelgė prieš pokalbį su Trumpu, Rusija atsakė masyviu oro smūgiu liepos 3 d. vakare, iškart po to, kai prezidentai padėjo ragelius.
Ataka truko iki ryto. Iš viso, pagal Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų duomenis, Rusija paleido 539 dronus ir 11 raketas, o tai tapo nauju rekordu, konkrečiai:
1 aerobalistinę raketą X-47 M2 „Kinzhal“;
6 balistinės raketos „Iskander-M“/KN-23;
4 sparnuotos raketų „Iskander-K“.
Pagrindinis smūgio taikinys buvo Kijevas. Iš viso, kaip pranešė ministerija, užfiksuoti 9 raketų ir 63 BPSA pataikymai 8 vietose, taip pat nuolaužų kritimas 33 vietose. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 268 dronus ir 2 sparnuotas raketas „Iskander-K“.
Po Rusijos dronų ir raketų atakos Ukrainos sostinėje kyla dūmai, 2025 m. liepos 4 d.
Paprasčiau tariant, pirmiausia Rusijos dronai privertė Kijevo dangų saugojusius oro gynybos kompleksus iššaudyti visas raketų atsargas, o tada šioms baterijoms buvo smogta raketų smūgiu, kurį Kijevo oro gynybos kompleksas sugebėjo perimti tik 20％ vietoj įprastinių 80％. Dėl to nuostoliai nuo reido, matyt, tapo didžiausiais per visą karą. Rusijos duomenimis, per ataką pavyko sunaikinti iš karto dvi Patriot baterijas – Žulianų (nedidelis oro uostas Kijevo vakariniame pakraštyje) ir Boryspilio (pagrindinis Kijevo oro uostas, priemiesčio teritorijoje) oro uostuose. Abiejose vietose Patriot baterijos stovi jau dvejus metus, ir tai yra prišaudytos vietos. Šalia Žulianų yra SBU akademija ir aviacijos gamyklos „Antonov“ pastatai, kurie, pagal Rusijos „karinių korespondentų“ teiginius, taip pat tapo atakos taikiniu. Tai, kad buvo pataikytaį juos ir kad šioje vietovėje aktyviai degė mažiausiai dešimt didelių objektų, iš kurių kilo galingos liepsnos ir dūmai, užfiksuota daugybėje nuotraukų. Tai patvirtina ir gaisrų žemėlapis. Be to, Rusijos duomenimis, didelių nuostolių patyrė Vasylkove, į pietus nuo Kijevo, esanti aviacijos bazė, taip pat Ukrainos geležinkelio infrastruktūra Kijevo ribose. Po atakos Kijeve buvo pastebėta „didelė degimo produktų koncentracija“ arba, paprasčiau tariant, tiršti dūmai kai kuriose miesto vietose. Remiantis „SaveEcoBot“ duomenimis, kai kuriose vietose oro kokybės indeksas pasiekė net 306 balus, o norma yra 50.
Per kitas dienas Rusijos reidai prieš Ukrainos objektus smarkiai suaktyvėjo. Rusijos „Geranijos“ ėmė skristi į objektus Ukrainos miestuose (visų pirma į TCk miestuose šalies rytuose ir pietuose) vidury baltos dienos, kai oro gynybos pajėgos visiškai nesiėmė jokių veiksmų. Kryvij Rohą pirmą kartą pasiekė KAB, išmesta iš lėktuvo netoli fronto linijos. Ukrainos šaltinių teigimu, anksčiau tai buvo neįmanoma, nes Rusijos lakūnai bijojo priartėti taip arti, bet dabar žino, kad „Patriot“ raketos jiems nekelia grėsmės. Nuo intensyvių reguliarių dronų išpuolių vidury dienos kenčia Charkovas (įskaitant liepos 7 d. rytą), Zaporožė ir Mykolajivas.
Ukraina, kuri, matyt, liko be raketų, bando gintis dronais-perėmėjais ir karine aviacija. Dronai-perėmėjai pirmą kartą buvo masiškai panaudoti praėjusią savaitę, bet jų pakankama gamyba – ateities klausimas, apie tai kalbėjo ir Zelenskis savo pareiškimuose.
Ukrainos dronai paralyžiuoja Rusijos ekonomikos šakas
Ukrainos kerštas už šiuos reidus pasireiškia ne tik nuolatiniais puolimais prieš prastai apsaugotus Rusijos karinės pramonės objektus (vien tik liepos 6–7 d. virš centrinės Rusijos dalies buvo perimta apie 350 BPSA, buvo smogta kelioms įmonėms, daugiausia anksčiau jau užpultoms), bet ir pirmą kartą – sukeliant tikrai rimtų ir masinių nepatogumų Rusijos Federacijos gyventojams, kurie dažnai ignoruoja karą arba jo nepripažįsta. Pavyzdžiui, liepos 6–7 d. Rusijoje buvo atšaukta apie 2 tūkst. skrydžių (daugiausia Maskvos, Sankt Peterburgo ir Nižnij Novgorodo oro uostuose), dėl to buvo sutrikdytas transportas tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo, o liepos 7 d. ryte atsistatydino Rusijos transporto ministras Romanas Starovoitas, kuris po kelių valandų nusišovė savo automobilyje iš savo vardu registruoto pistoleto.
Be to, siekiant kovoti su Ukrainos dronais, Rusijos regionuose buvo pradėtas masinis mobiliojo interneto išjungimas. Keletą dienų trukęs sistemingas ryšio nutraukimas, apėmęs 42 šalies regionus, sukėlė mokėjimo sistemų supermarketuose ir bankų programėlėse paralyžių ir faktinį visos šalies gyventojų skaitmeninimo sistemos, kuri Rusijoje buvo kuriama 15 metų, žlugimą.
![[ŽT] Sudorojo savi? Košmaras, kas nutiko „Achmat“ kolonai (Video)](/photo/202507/10/10/thumb_510419__1.jpg)
![[ŽT] „Nr. 1. Netikėta.“ Ukraina pasirinko, kas turėtų vesti šalį į pergalę](/photo/202507/09/21/thumb_025798__paveikslas(8618).png)
.png)
![[ŽT] Prireikė net 60! Neįtikėtini rusų ginklai (Video)](/photo/202507/10/19/thumb_320348__nese.PNG)
![[ŽT] Kaip meteoritas. Kurske nukrito ugnies kamuolys (Video)](/photo/202507/10/22/thumb_331996__snipi.PNG)
![[ŽT] 100 000! „Žuvusių, ne sužeistų.“ Rubio paaiškino, ką mano Trumpas](/photo/202507/10/21/thumb_303943__khrkv.png)
.png)
.png)
