Laiškas iš fronto Putinui. „Pulsime „Niva“ kabrioletais, kartais – arkliais.“ Ūžia visa Rusija ()
Šansai grįžti gyvam sumažėja beveik iki nulio.

© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo/?fbid=1087729600206784&set=pcb.1087729623540115
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos armijoje jau seniai tvyro chaosas, tačiau ne visi išdrįsta prabilti. Neseniai tai padarė eilinis kareivis. Į fronto atakas pasiųstas šturmo karys parašė laišką pačiam Vladimirui Putinui. Laiškas plačiai cituojamas ir komentuojamas „Telegram“ platformoje.
„Kur mūsų artilerija? Oro parama? Dronai?“ – klausia karo Ukrainoje dalyvis.
Jo laišką „Telegram“ platformoje, be kita ko, paskelbė Pavelas Gubarevas, buvęs prorusiškų separatistų Donbase lyderis ir vadinamosios „Specialiosios karinės operacijos“ veteranas. Jis pridūrė, kad „jis galėjo jį parašyti pats – ir ne kartą“.
Ar pulti priešą – sudėtinga operacija?
Pirmosiose savo laiško Putinui ir gynybos ministrui eilutėse karys pabrėžia, kad jis nėra profesionalus kareivis ir galbūt iki galo nesupranta karo meno, tačiau visada laikė puolimą sudėtinga operacija, apimančia aviaciją, artileriją, žvalgybą ir koordinavimą.
|
„Ką matau vietoj to? Mus sulaipina į UAZ, „Niva“ kabrioletus (rusiškus „visureigius“ su nupjautu stogu – red.), motociklus – kartais net ant arklių – ir 2–3 arba 6–8 žmonių grupėmis siunčia tiesiai į Ukrainos pozicijas. Nuvažiavus vos 1 km, mus puola Ukrainos dronai, artilerija ir minosvaidžiai, o dar liko 7 km“, – mūšio lauko scenas apibūdina šturmo karys.
„Šansai grįžti gyvam sumažėja beveik iki nulio“
Kareivis stebisi, kad neturi nei artilerijos pasiruošimo, nei ugnies galios atakuoti priešo ugnies pozicijas, nei dronų. Jis pastebi, kad tai tik sėkmė, jei į puolimo grupės transporto priemonę pataikoma atakos pradžioje, nes jiems gali būti leista atsitraukti. Jei kariai pasistūmėja du kilometrus ar daugiau, tikimybė sugrįžti gyvam sumažėja beveik iki nulio.
Pasipiktinęs kareivis pabrėžia, kad net jei stebuklingai nedidelei grupei pavyktų užimti Ukrainos pozicijas, o parama neatsiliktų, rusus sunaikintų Ukrainos dronai, nes Ukrainos gynėjai gali pasiųsti septynis dronus kiekvienam pėstininkui. Karys pabrėžia, kad nebijo mirti už savo šalį – „Pasirašiau sutartį ir vykdau įsakymus, bet tikiuosi, kad šie įsakymai bent jau bus įgyvendinami ir strategiškai svarbūs armijai ir Rusijai, o ne tik ves prie beprasmių žudynių.“
„Turime vaikų, žmonų, motinų. Norime gyventi“
Rusas neslepia, kad valdžios pozicijas užimantys žmonės gali būti gelbėjimosi ratas tokiems kareiviams kaip jis pats.
„Pone Prezidente ir pone Gynybos Ministre, maldauju jūsų. Negaliu pasakyti savo vadams, kad rašau tai. Jie pasakytų: „Ką, tu manai, kad esi protingesnis už visus kitus?“ Ir aš tiesiog pradingčiau. Bet galbūt šis laiškas jus pasieks ir išgelbės kam nors gyvybę. Turiu teisėtą klausimą: kur mūsų artilerija? Mūsų oro parama? Mūsų dronai? Kodėl turime pirkti dronus už savo pinigus – o jų vis tiek turime dešimt kartų mažiau nei priešas?“ – klausia rusų karys.
Kareivis baigia teigdamas, kad norėtų užkirsti kelią daugeliui beprasmių mirčių fronte.
„Turime vaikų, žmonų, motinų ir draugų. Norime gyventi. Esame pasirengę mirti kaip didvyriai, bet ne dėl kieno nors nekompetencijos ar kvailumo“, – savo laiške Rusijos diktatoriui užbaigia karys.