„Ukrainos zonoje.“ Pasaulis neteko žado. Kinija sukūrė visus šiurpinantį ginklą (Foto) ()
Technologija yra itin sudėtinga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos mokslininkai išaugino rekordinio dydžio bario galio selenido (BGSe) kristalą – jo skersmuo pasiekė 60 mm. Kaip praneša „South China Morning Post“, procesą atliko Kinijos mokslų akademijos Hefėjaus fizinių mokslų instituto specialistai.
Ši medžiaga gali tapti galingų lazerinių ginklų, skirtų palydovams naikinti nuo Žemės paviršiaus, kūrimo pagrindu, rašoma leidinyje.
Viena iš pagrindinių BGSe savybių yra gebėjimas efektyviai konvertuoti trumpųjų bangų infraraudonąją spinduliuotę į vidutinio ir tolimojo infraraudonojo spektro spindulius.
Be to, kristalas gali atlaikyti iki 550 megavatų kvadratiniame centimetre galią – tai maždaug dešimt kartų daugiau nei panašių medžiagų, naudojamų karinėse technologijose, našumas.
|
Kaip pažymėjo SCMP, net BGSe pagrindu sukurto lazerinio keitiklio prototipas (10 × 10 × 50 mm dydžio) pasižymi pastebimu pranašumu, palyginti su standartiniais optiniais komponentais.
Šis pasiekimas sutapo su Kinijos programos, skirtos kurti kryptinio veikimo ginklus, intensyvėjimu.
Kaip nurodoma profesoriaus Wu Haixino vadovaujamos tyrimų grupės straipsnyje, paskelbtame „Journal of Synthetic Crystals“, projektų darbų spartėjimas visų pirma susijęs su augančiu Kinijos kariuomenės susirūpinimu dėl „Starlink“ palydovų veiklos karinio konflikto zonoje Ukrainoje, taip pat su Amerikos įtakos stiprėjimu kosmose.
Mokslininkai pabrėžia, kad BGSe kristalai turi potencialo ir taikiose zonose – pavyzdžiui, medicininėje diagnostikoje ir infraraudonųjų spindulių sekimo sistemose.
Vienas iš pagrindinių lazerinių ginklų techninių apribojimų ilgą laiką buvo jų polinkis perkaisti ir suirti.
Taigi, 1997 m. amerikiečių karinis lazeris MIRACL, veikiantis vidutiniame IR diapazone, palydovo apšvitinimo eksperimento metu išsilydė savo dalis, o tai įrodė rimtus tuometinių technologijų trūkumus, pažymi SCMP.
BGSe kristalą Kinijos mokslininkai pirmą kartą gavo 2010 m. ir dėl savo unikalių savybių jis iš karto patraukė mokslo ir gynybos bendruomenės dėmesį.
Vakaruose buvo bandoma atkartoti šį atradimą, tačiau susidurta su sunkumais vykdant didelio masto gamybą.
Pasak „South China Morning Post“, BGSe auginimo technologija yra itin sudėtinga: jai reikalingas apie 1020 °C temperatūros režimas, visiškas sandarinimas vakuume ir ilgas – beveik mėnesį trunkantis – gamybos ciklas. Nuo 2020 m. ši medžiaga jau naudojama pažangiuose moksliniuose projektuose Kinijoje.
