Štai ir prasidėjo. Europoje tyliai dislokuoja branduolinius ginklus. Kremlius niršta ()

2025-07-31

„Bloomberg“ teigimu, šis sprendimas yra aiškus JAV solidarumo su Europos NATO partneriais signalas didėjančios Rusijos grėsmės akivaizdoje.

© Dave Bezaire & Susi Havens-Bezaire (CC BY-SA 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:B61_Nuclear_bomb_-_Prima_Air_Museum_2012.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Bloomberg“ praneša, kad Jungtinės Valstijos pirmą kartą nuo 2008 m. turėjo dislokuoti dalį savo branduolinio arsenalo Jungtinėje Karalystėje. Agentūros šaltinių teigimu, liepos 16 d. JAV transporto lėktuvas C-17 nusileido į Lakenheath oro pajėgų bazę Anglijoje, pristatydamas branduolinius ginklus iš Kirtland oro pajėgų bazės Naujojoje Meksikoje.

Neoficialiai tai yra modernios B61-12 termobranduolinės bombos – patobulinta taktinio branduolinio ginklo versija, kurios šaknys siekia Šaltojo karo laikus. Nei Londonas, nei Vašingtonas šios informacijos nekomentavo, remdamiesi savo priimta saugumo politika, pagal kurią branduolinių ginklų dislokavimas laikomas paslaptyje.

Žiniasklaida: Amerikos branduoliniai ginklai JK

„Akcija?“ Nauja praktika parduotuvėse. Štai kaip pardavėjai manipuliuoja klientais

8460 28

Pardavėjai manipuliuoja klientais.

Išsamiau

„Bloomberg“ teigimu, šis sprendimas yra aiškus JAV solidarumo su Europos NATO partneriais signalas didėjančios Rusijos grėsmės akivaizdoje. Kremlius pastaraisiais mėnesiais sustiprino savo branduolinę retoriką, o kai kurie Rusijos politikai užsiminė apie galimą taktinių branduolinių ginklų panaudojimą karo Ukrainoje kontekste. JAV ginklų dislokavimas JK sutapo su prezidento Donaldo Trumpo vizitu į šalį. Liepos 28 d. Trumpas susitiko su ministru pirmininku Keiru Starmeriu, o anksčiau lankėsi Škotijoje ir kitur.

Donaldas Trumpas keičia retoriką apie NATO ir Rusiją

Antrosios Trumpo kadencijos pradžia atnešė audringus pareiškimus. JAV prezidentas netgi užsiminė, kad negins NATO sąjungininkų, jei jie „nepakankamai mokės“ už savo gynybą. Tačiau po to, kai aljansas nusprendė iki 2035 m. padidinti karines išlaidas iki 5% BVP, Trumpo tonas sušvelnėjo.

Tuo pačiu metu JAV prezidentas užėmė griežtesnę poziciją Maskvos atžvilgiu. Susidūręs su aklaviete Ukrainoje ir Kremliaus nepasirengimu taikos deryboms, Trumpas sutrumpino savo ultimatumą Vladimirui Putinui nuo 50 dienų iki vos 10–12 dienų. Jei Rusija nesutiks su paliaubomis, Jungtinės Valstijos paskelbė apie drastiškų tarifų įvedimą.

Rusija atsako grasinimais. Maskvai tai žingsnis karo link

Kremlius sureagavo nervingai. Buvęs prezidentas ir dabartinis Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad „kiekvienas naujas ultimatumas yra grėsmė ir žingsnis karo link“. Nepaisant Maskvos perspėjimų, Vakarų žvalgybos agentūros vertina, kad šiuo metu nėra tiesioginės grėsmės, jog Ukrainoje bus panaudoti taktiniai branduoliniai ginklai.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

forsal.pl

Aut. teisės: MTPC

(24)

(2)

(22)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()