Putino planas Baltijos šalims. „Maištingos provincijos!“ ()

2025-08-02

Ką Vakarų analitikai mano apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus Baltijos šalių atžvilgiu? Ar įmanoma apskaičiuoti Kremliaus vadovo sprendimą ir kokia tikimybė, kad Rusijos Federacija įsiverš į Estiją, Lietuvą ir Latviją?

© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_in_Zapad_2017_%28Proving_Ground_Luzhsky%29_07.jpg

Visi šio ciklo įrašai
2025-08-02 Putino planas Baltijos šalims. „Maištingos provincijos!“ ()
2025-08-02 „Putinas rengiasi rimtiems žingsniams“: – Nepopuliarūs sprendimai, karas su Baltijos šalimis ir valdžios perdavimas įpėdinei ()

Visi šio ciklo įrašai

2025-08-02 Putino planas Baltijos šalims. „Maištingos provincijos!“ ()

2025-08-02 „Putinas rengiasi rimtiems žingsniams“: – Nepopuliarūs sprendimai, karas su Baltijos šalimis ir valdžios perdavimas įpėdinei ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nuo 2000-ųjų pradžios Rusija pasaulinėje arenoje vis labiau veikė ir buvo suvokiama kaip agresyvi ir revizionistinė jėga. Kremliaus karinė intervencija Sakatvele 2008 m., Krymo aneksija 2014 m. ir invazija į Ukrainą sukėlė rimtą susirūpinimą dėl Maskvos ateities ambicijų.

Tarp dažniausiai minimų potencialių Rusijos Federacijos taikinių yra Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva. Šios šalys, kadaise prievarta aneksuotos Sovietų Sąjungos, atgavo nepriklausomybę ir greitai integravosi į Vakarų saugumo, ekonominę ir politinę sistemą, 2004 m. prisijungdamos prie NATO ir Europos Sąjungos.

Tačiau dėl geografinio artumo ir istorinių ryšių su Rusija jos yra ypač pažeidžiamos ne tik įprastinių karinių grėsmių, bet ir klastingesnių informacinio karo taktikų atžvilgiu. Kremlius nuolat ginčijo istorinius naratyvus apie Baltijos valstybių suverenitetą ir siekė išnaudoti jų vidinius prieštaravimus, faktiškai kvestionuodamas šių valstybių teisėtumą Rusijos diskurse.

Nors ši taktika nėra laikoma atvira karine agresija, ji atspindi platesnę strategiją, pagrįstą destabilizavimu ir prievarta, o ne diplomatija. Regiono ir už jo ribų politikos formuotojams pagrindinis klausimas yra ne tai, ar Rusija veiks, o kaip ji veiks. Kokias senas ir naujas priemones Putinas galėtų panaudoti ir kaip į jas reaguos Baltijos šalys ir jų Vakarų sąjungininkės?

[EU+Kuponai] Mažiausia kaina istorijoje! Aukščiausia klasė. Obliavimo staklės, kurių seniai ieškojote. Paskutiniai vienetai (Video)

4664 5

Mažiausia kaina istorijoje

Specialūs kuponai

Galioja iki 2025-07-21

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, ekspertai pasitelkė strateginę vaizduotę – prognozavimo metodą, kurį taiko savo analitiniame darbe ir mokyme, kuris peržengia tradicinį rizikos vertinimą, kūrybiškai įsivaizduodami galimus scenarijus, įskaitant ir tuos, kurie paprastam žmogui gali atrodyti mažai tikėtini. Remdamiesi politikos mokslų, istorijos ir politinės psichologijos žiniomis, derintos istorinės analogijos, elgesio modeliai ir psichologinis profiliavimas, kad būtų nušviesta precedento neturinčios rizikos, su kuriomis Estija ir jos Baltijos kaimynės susiduria Maskvos šešėlyje.

Trys strateginio Rusijos prognozavimo būdai

Norint numatyti tolesnius Putino ar kitų autoritarinių lyderių veiksmus, ekspertai dažniausiai naudoja tris pagrindinius metodus, priklausomai nuo jų išsilavinimo ir pažiūrų: istorinių pavyzdžių, siekiant nustatyti modelius, lyderių vertinimą kaip racionalius sprendimus priimančius asmenis arba jų psichologinių motyvų analizę. Kiekvienas iš šių metodų apima skirtingą požiūrį į valdovų mąstymo ir elgesio supratimą, atsižvelgiant į tai, kad jų režimai paprastai yra uždari ir griežtai kontroliuojami.

Istorinės analogijos metodas brėžia paraleles tarp lyderių, konfliktų ar strateginių pasirinkimų iš praeities ir dabarties. Jis gali atskleisti ilgalaikius modelius, tokius kaip nuolatinis Rusijos noras plėsti savo įtaką arba strateginė fiksacija į prarastą imperinį statusą, nepaisant kainos. Tačiau istorinės analogijos gali būti tiek pat klaidinančios, kiek ir šviesios: 2020-ųjų geopolitinė arena labai skiriasi nuo 1940-ųjų ir kitų laikotarpių.

Tęsinys kitame puslapyje:

▶

Sąnaudų ir naudos metodas lyderius laiko racionaliais ir strateginiais veikėjais – protingais vadovais, kurie, siekdami savo tikslų, pasveria galimą riziką ir laukiamą naudą. Šio metodo apribojimas slypi jo prielaidose: dažnai neturime prieigos prie visos informacijos, kurią turi patys lyderiai. Dėl to modelis neteisingai vertina neskaidrias ar autoritarines sistemas, kuriose sprendimai priimami už uždarų durų.

Psichologinis profiliavimas sutelkia dėmesį į vidinius ir subjektyvius lyderystės aspektus – veiksnius, kurie strateginiuose modeliuose dažnai nepastebimi. Tai apima emocinius motyvus, kognityvinius iškraipymus, giliai įsišaknijusius įsitikinimus ar individualias savybes. Šiame psichologiniame kontekste sprendimai gali būti priimami remiantis ne tik racionaliais skaičiavimais, bet ir asmeniniu užsispyrimu, baime prarasti galią ar giliai įsišaknijusiu poreikiu išlaikyti kontrolę.

Užuot teikę pirmenybę vienam modeliui, o ne kitam, ekspertai pasitelkė sintezę, kurioje atsižvelgiama į žinomą ir nežinomą, racionalų ir emocinį, istorinį ir trumpalaikį. Toks požiūris leidžia politikos formuotojams ruoštis ne tik tikėtiniems, bet ir staigiems scenarijams, kurie gali užklupti bet kurį analitiką netikėtai.

Istorinės analogijos ir Baltijos šalių precedentas

Istorija ateitį dažnai formuoja pagal pažįstamus modelius. Carui Petrui I per Didįjį Šiaurės karą (1700–1721 m.) užkariavus dabartinę Estiją ir Latviją, šios teritorijos buvo prijungtos prie Rusijos imperijos, tačiau centras suteikė joms tam tikrą autonomiją vadinamojo Specialiojo Baltijos ordino rėmuose – sistemos, kuri išsaugojo Baltijos vokiečių didikų privilegijas, rėmė liuteronybę ir vokiečių kalbą. Lietuva imperijos dalimi tapo vėliau, 1795 m., po Trečiojo ATR padalijimo.

Šis imperinis palikimas yra svarbus norint suprasti šiuolaikinę Rusijos retoriką ir elgesį. Baltijos šalys paskelbė nepriklausomybę 1918 m., žlugus Rusijos imperijai, o jų suverenitetą vėliau pripažino Sovietų Rusija. 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktas lėmė Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksiją 1940 m. Nors nepriklausomybė buvo atkurta ir vėl pripažinta 1991 m., Maskvos santykiai su regionu tebėra įtempti.

2020 m. žurnale „The National Interest“ paskelbtame prieštaringai vertinamame straipsnyje prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad Baltijos valstybių prijungimas prie SSRS buvo teisėtas ir savanoriškas – šis požiūris visiškai prieštarauja mokslininkų sutarimui ir galėtų būti intelektualiniu šablonu būsimiems teiginiams pateisinti. Nors Rusijos Federacija oficialiai neneigia Baltijos valstybių suvereniteto, nuolatinis istorijos perinterpretavimas rodo, kad ji Baltijos valstybes laiko ne lygiavertėmis suvereniomis valstybėmis, o maištingomis provincijomis, atitekusiomis Vakarams.

Šios analogijos nėra vien akademinės: jos suteikia įžvalgų apie tai, kaip Maskva galėtų pateisinti savo būsimus veiksmus, prisidengdama istoriniu tęstinumu, teisės perinterpretacija ar „teisingumo atkūrimu“. Remiantis šiuo istoriniu kontekstu, dabartinės Putino administracijos strategijos atspindi panašias ekspansionistines tendencijas. Visų pirma, Krymo aneksija 2014 m. ir invazija į Ukrainą 2022 m. rodo, kad Putinas vis dar laiko Baltijos šalis Rusijos įtakos sferos dalimi.

National Interest

▲

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

National Interest

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()