„87 proc. Katastrofa.“ Imitavo branduolinio karo scenarijų ()
Lengva manyti, kad branduolinis karas paveiks tik tuos, kurie yra pakankamai arti, kad matytų tą siaubingą debesį. Iš tiesų, nelaimė gali apimti visą pasaulį, rašo „Science Alert“. Naujas tyrimas rodo, kaip smarkiai nukentėtų pasaulinė maisto gamyba įvairiais branduolinės žiemos scenarijais.
© geralt (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-nuclear-bomb-people-8756089/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Branduolinė žiema yra niokojantis klimato reiškinys, kuris, pagal teoriją, atsiranda po didelio masto branduolinio konflikto, kai branduolinių ginklų sprogimai ir dėl to kilusios ugnies audros į atmosferą išmeta didelius kiekius suodžių ir dulkių. Dėl to kelerius metus iš eilės į Žemės paviršių patektų mažiau saulės spindulių, o tai savo ruožtu sunaikintų daugelį augalų ir gyvūnų, įskaitant tuos, kuriais mes maitinamės.
Naujame tyrime, kurį atliko JAV Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkai, buvo imituojamas branduolinės žiemos poveikis pasaulinei maisto gamybai. Kadangi kukurūzai (Zea maize) yra plačiausiai auginami grūdai pasaulyje, jie buvo naudojami kaip „sargybiniai“ augalai, leidžiantys komandai įvertinti, kas atsitiktų visai žemės ūkio pramonei.
„Mes imitavome kukurūzų gamybą 38 572 vietovėse pagal šešis vis sunkesnius branduolinio karo scenarijus – su suodžių išmetimu nuo 5 iki 165 milijonų tonų“, – sako Yuning Shi, augalų mokslininkas ir meteorologas iš Pensilvanijos valstijos universiteto.
|
Nenuostabu, kad rezultatai nebuvo geri. Komanda nustatė, kad lokalizuotas branduolinis karas, kurio metu į atmosferą būtų išmesta „tik“ 5,5 milijono tonų suodžių, vis tiek sumažintų pasaulinę kukurūzų produkciją 7 procentais. Tačiau pasaulinio masto konfliktas, kurio metu būtų išmesta 165 milijonai tonų, galėtų sumažinti derlių 80 procentų.
Šis blogiausias scenarijus taip pat turi papildomą žalos daugiklį: planetos apsauginio ozono sluoksnio ištirpimą.
„Atominės sprogimo bangos ir ugnies kamuoliai stratosferoje sukuria azoto oksidus“, – sako Y.Shi.
„Azoto oksidų buvimas ir absorbcinės suodžių šilumos poveikis gali greitai sunaikinti ozoną, padidindami UV-B spinduliuotės lygį Žemės paviršiuje. Tai pažeistų augalų audinius ir dar labiau apribotų pasaulinę maisto gamybą.“
Komanda apskaičiavo, kad UV-B spinduliai pasiektų aukščiausią lygį praėjus šešeriems–aštuoneriems metams po branduolinio karo, dėl to kukurūzų gamyba sumažėtų dar 7 procentais. Tai yra nerimą keliantis 87 procentų bendras derliaus sumažėjimas, kuris sukeltų pasaulinę maisto krizę.
Simuliacijos rodo, kad pasaulinė kukurūzų gamyba po branduolinės žiemos atsigautų per 7–12 metų, priklausomai nuo karo sunkumo. Paprastai Pietų pusrutulis atsigautų greičiau nei Šiaurės, o regionai, esantys arčiau pusiaujo, greičiau nei esantys arčiau ašigalių.
Tačiau yra dalykų, kuriuos žmonės galėtų padaryti, kad pagreitintų atsigavimą. Perėjimas prie kukurūzų veislių, kurios geriau auga vėsioje aplinkoje ir trumpesniu auginimo sezonu, galėtų sumažinti derliaus produktyvumo nuostolius iki 10 procentų. Tai galėtų padėti, bet, žinoma, vis tiek būtų geriau, jei branduolinės žiemos iš viso nebūtų.
Tačiau jei tai tiesiog neišvengiama – o dabartinė pasaulio politinė padėtis daro tokį scenarijų labiau tikėtiną nei bet kada nuo Šaltojo karo laikų – komanda siūlo parengti „žemės ūkio atsparumo rinkinius“. Juos sudarytų pasėlių sėklos, parinktos kaip geriausiai tinkamos kiekvienam regionui atsižvelgiant į numatomas klimato sąlygas.
„Šie rinkiniai padėtų išlaikyti maisto gamybą nestabiliais metais po branduolinio karo, kol atsikurs tiekimo grandinės ir infrastruktūra“, – sako Armen Kemanian, pagrindinis simuliacijų kūrėjas.
„Žemės ūkio atsparumo rinkiniai gali būti pritaikyti ir kitoms nelaimėms – kai įvyksta tokio masto katastrofos, atsparumas yra esminis dalykas.“
Ir jei paklausite: ne, branduolinė žiema nepanaikintų visuotinio atšilimo.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Environmental Research Letters“.
.png)
.jpg)
.png)
