Putinas „pavargęs“. Trumpas pirmą kartą atskleidė, ką jam Putinas pasakė tiesiai į akis ()
Jis neatmetė galimybės, kad Rusijos vadovas gali visai nenorėti susitarti.

© Presidential Press and Information Office (Михаил Метцель, ТАСС) (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_and_Donald_Trump_%282019-06-28%29_05.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose vykusias derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais pavadino „labai geru, ankstyvu žingsniu“ link beveik ketverius metus trunkančio Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos.
Trumpas atskleidė, kad po derybų Baltuosiuose rūmuose jis paskambino Vladimirui Putinui aptarti tiesioginio Rusijos vadovo ir Volodymyro Zelenskio susitikimo galimybės.
„Manau, kad Putinas pavargo. Manau, kad visiems tai atsibodo. Bet kas žino? Apie Putiną sužinosime per artimiausias kelias savaites. Ir pamatysime, kuo visa tai baigsis“, – sakė jis.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad Rusijos vadovas gali visai nenorėti susitarti.
„Palaikau gerus santykius su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, bet tai svarbu tik tuo atveju, jei galime išspręsti šį (Ukrainos – red.) klausimą, kitaip man tie santykiai nerūpi“, – pabrėžė jis.
|
„Tikiuosi, kad prezidentas Putinas elgsis gerai. Jei ne, situacija bus sudėtinga“, – pridūrė jis.
Trišalis Trumpo, Putino ir Zelenskio susitikimas
Trumpas Ovaliajame kabinete vykusius pokalbius su Zelenskiu ir Europos lyderiais pavadino „labai geru, ankstyvu žingsniu“ taikos link. Jis paskelbė apie galimybę surengti trišalį susitikimą, kuriame dalyvautų jis pats, Putinas ir Zelenskis.
Tačiau jis teigė, kad „Ukraina nebus NATO dalis“. Jis pabrėžė, kad atsakomybė už Kyjivo saugumo garantijas pirmiausia teks Europos šalims – Europai teks didžiausia Ukrainos gynybos našta. Kartu jis neatmetė galimybės, kad Putinas gali nenorėti sudaryti taikos susitarimo.
„Ukraina nebus NATO narė. Tačiau yra tam tikrų Europos šalių, kurios spręs šį klausimą; Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė nori karių sausumoje. Atvirai kalbant, nemanau, kad tai bus problema“, – pareiškė Trumpas.
JAV prezidentas pabrėžė, kad Amerikos karių Ukrainos teritorijoje nebus. Jis pabrėžė, kad JAV parama turėtų būti teikiama iš ginklų pardavimo, o ne iš pagalbos paketų.
„Mes nieko neduodame. Mes parduodame ginklus“, – pabrėžė jis.
„Financial Times“ duomenimis, Ukraina pasiūlė įsigyti iki 100 mlrd. dolerių vertės amerikietiškų ginklų, finansuojamų Europos lėšomis.
Susitikimo metu Trumpas ir Zelenskis, kaip teigiama, analizavo karo fronto žemėlapį. Diskusijoje taip pat buvo paliestos galimos teritorinės nuolaidos, kurios galėtų būti derybų su Maskva dalis. Klausimas, kurias teritorijas Ukraina galėtų „paleisti“, o kurias privalo išlaikyti, išlieka labai opus Kyjive, kur visuomenės nuomonė po daugelio metų kovų ir didelių civilių aukų labai stipriai reaguoja į šiuos klausimus.
Maskva perspėja: Europa nori laikinų paliaubų
Vašingtone vykusio viršūnių susitikimo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad bet koks susitarimas, kuriame dalyvautų NATO šalys, gali sukelti „nekontroliuojamą eskalaciją“ ir „nenuspėjamas pasekmes“.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad pagrindinė tolesnių derybų sąlyga turėtų būti bent laikinos paliaubos.
„Neįsivaizduoju, kad kitas susitikimas įvyktų be paliaubų. Tad dirbkime ties tuo ir darykime spaudimą Rusijai, nes šių pastangų patikimumas priklauso bent nuo paliaubų“, – sakė jis.