„Niekam nerūpi, kuo viskas baigsis, svarbu, kad viskas baigtųsi.“ Putino elitas bruzda ()
Putino noras sugriauti Vakarų vienybę neslūgsta. Tačiau žurnalistai tvirtina, kad jo turtingi bendražygiai pasirengę bet kokiai baigčiai, kad tik sustabdytų karą prieš Ukrainą.
© Ekrano kopija | https://x.com/maxseddon/status/1496886383826419713/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Analitikai mano, kad skubiai sušauktas Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas su savo milijardieriais bendražygiais Kremliaus salėje rugpjūčio 16 d. buvo skirtas pademonstruoti Aliaskoje įvykusio viršūnių susitikimo sėkmę. Ir tai parodė Rusijos elito pasirengimą priimti bet kokį rezultatą: viską, ką Putinas vadina „pergale“.
Putino tonas buvo taikus: „Mes gerbiame JAV administracijos poziciją, kuri nori, kad karo veiksmai kuo greičiau baigtųsi. Mes taip pat.“
Vėlesnis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Europos lyderių ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas Baltuosiuose rūmuose baigėsi vien bendromis kalbomis apie saugumo garantijas, kurios būtų veiksmingos tik tuo atveju, jei Putinas sutiktų su taika.
Tačiau aukščiausiojo lygio susitikimas Aliaskoje, matyt, buvo surengtas ne tik Trumpui ir Putinui, bet daugiausia Rusijos elitui ir paprastiems Rusijos piliečiams.
|
Naujausios apklausos parodė, kad 70 % rusų mano, jog jų šalis pasiekė sėkmės mūšio lauke. Tuo pačiu metu 60 % dabar pritaria taikos deryboms. Pralaimėjimo baimė jau seniai išnyko, tačiau noro tęsti kovą mažai. Vienas gerai informuotas verslininkas apibendrina elito požiūrį: „Niekam nerūpi, kuo viskas baigsis, svarbu, kad viskas baigtųsi. Putinas gali pateikti bet ką kaip pergalę.“
Tačiau Putinas nori, kad tai apimtų bent jau Rusijos okupuoto Krymo ir užgrobto sausumos koridoriaus, jungiančiame jį su Rusija, pripažinimą; Ukrainos pašalinimą iš NATO visam laikui; ir prezidento rinkimus Ukrainoje.
„Zelenskiui valdant, visi sandoriai mažai tikėtini“, – teigia vienas Rusijos šaltinis.
Tuo tarpu Rusijos ekonomika artėja prie recesijos. Per pirmuosius 7 šių metų mėnesius biudžeto deficitas viršijo visų 2025 metų tikslą, ir tai nestebina, atsižvelgiant į tai, kad per tuos 7 mėnesius vyriausybės išlaidos padidėjo 20 %. Vienoje įsikūrusios analitinės grupės „Re:Russia“ duomenimis, mažiausiai 5 % visų vyriausybės išlaidų dabar skiriama sutartinės kariuomenės, kuri daugiausia kovoja Ukrainoje, išlaikymui. Darbo jėgos trūkumas reiškia, kad civilinė pramonė sunkiai dirba.
Tai nereiškia, kad Putino pozicija yra kritinė – jis visada gali dar labiau smogti ekonomikai, tačiau tai „padidins riziką ir vidinę įtampą, o tai radikaliai pakeis rusų požiūrį į karo kainą“.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų sėkmės mūšio lauke taip pat kelia abejonių. Jau trečią vasarą iš eilės Rusija negali pralaužti fronto linijos Ukrainoje.
Putinas nenori rizikuoti masine mobilizacija ar pratęsti karo dar metams. Didžiuliai žmonių ir ekonominiai nuostoliai tik pabrėš jo armijos nesugebėjimą nugalėti Ukrainos pajėgų.
„Visi supranta, kad tęsti karą beprasmiška, ir laikas jį baigti“, – sako vienas iš Rusijos verslo elito atstovų.
Tačiau tai nereiškia, kad Putinas sustos. Rusijos diktatorius vis dar tikisi, kad per ateinančius du mėnesius jam pavyks pasiekti proveržį mūšio lauke, politiškai destabilizuoti Ukrainą, išstumti Ameriką iš Europos ir pakenkti Europos paramai Ukrainai. Niekas iš to jam dar nepavyko. Tačiau net jei aktyvioji karo fazė pasibaigs, ši kova už Vakarų vienybės griovimą tęsis, įsitikinę analitikai.
