„Pelkių popiežius“ prieš Putiną. „Gamta padės“ ()
Gynybos strategija.
© Jan van der Crabben, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:L%C3%BCtt-Witt_Moor-2.jpg
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pelkės galėtų neleisti įsiveržti į Europą priešo armijai, praneša užsienio žiniasklaida.
Eidamas per samanomis apaugusius medžius ir nukritusias šakas, Hansas Joostenas aiškina pelkių kliūčių keliamus pavojus.
„Negalima nuspėti, ar gylis 10 cm, ar 1 metras“, – sako olandų biologas, eidamas per purią žemę, o mažos varlės šokinėja tarp klevų ir ryškiai žalių paparčių.
Armijai su sunkiaisiais šarvuočiais būtų labai sunku prasiskverbti pro pelkėtą reljefą. Biologas sako: „Jie iš karto įstrigtų.“
Pelkės, tokios kaip Kieshofer Vokietijoje, galėtų tapti svarbiu frontu prieš dvi didžiausias Europos grėsmes: Rusijos ekspansionizmą ir žmogaus sukeltą klimato kaitą.
Žemynui ruošiantis išleisti šimtus milijardų ginkluotei, daugelis mokslininkų nerimauja, kad aplinkosauga nustumiama į šalį. Tačiau 70 metų H. Joostenas, kolegų vadinamas „Pelkių popiežiumi“, tvirtina, kad užtvindytų pelkių atkūrimas yra ekonomiškas būdas neleisti Vladimirui Putinui patekti į šalį ir kartu išsaugoti vertingą anglies saugyklą.
|
„Yra per daug abipusiai naudingų situacijų, kad jas būtų galima ignoruoti“, – sako jis. „Galima sustiprinti gynybą, kuri būtų naudinga klimatui, biologinei įvairovei, augalų apsaugai ir vandens tiekimui.“
Prūsijos generolas ir karo strategas Carlas von Clausewitzas teigė, kad pelkės yra „viena stipriausių gynybos linijų“.
Vokiečių lyderis Arminijus panaudojo tamsias, lipnias Teutoburgo miško pelkes, kad sukeltų vieną didžiausių pralaimėjimų Romos armijai. XVI ir XVII amžiuje olandai naudojo strateginius potvynius, kad atremtų ispanų ir prancūzų užpuolikus.
Vėliau, kai Ukrainos pajėgos 2022 m. pradžioje bandė sustabdyti Rusijos armijos invaziją į Kyjivą, jos nugriovė sovietmečio užtvanką maždaug 20 km į šiaurę nuo sostinės.
„Užuot ėjęs tiesiai į Kyjivą... priešas buvo priverstas ieškoti kitų maršrutų arba atidėti operaciją“, – sako karo ekspertas Viktoras Kevliukas.
„Tai suteikė Ukrainos pusei laiko sustiprinti gynybą palei Irpinės upę, kur vanduo ir pelkės tarnavo kaip prieštankiniai grioviai.“ „Gamta atliko savo darbą“, – priduria jis.
Nuo to laiko Ukraina pakartotinai naudoja upes, užliejamas lygumas ir pelkėtą reljefą.
Į šiuos rezultatus buvo atsižvelgta ir kitur Europoje. „Mes naudojame viską, ką galime“, – „Financial Times“ sakė Estijos ministrė pirmininkė Kristen Michals. „Jei pasienyje yra natūralių kliūčių – pelkių, ežerų – tai padeda.“
Tačiau kitose šalyse kyla ginčų dėl pelkių naudojimo kariniams tikslams.
JAV pėstininkų divizijos tragedija priminė NATO pajėgoms apie riziką. Kovą keturi JAV kareiviai žuvo per pratybas, kai jų šarvuotasis transporteris įstrigo gilioje pelkėje netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
Vokietijos gynybos ministerija FT teigė, kad potvyniai vien kariniais tikslais gali būti ir privalumas, ir trūkumas, ir kad dabartinė vyriausybei tai nėra prioritetas.
Lenkų biologas Michałas Żymorkis priduria, kad yra didelis atotrūkis tarp žodžių ir veiksmų, kai jis Lenkijos gynybos ministerijai pristatė strategiją dėl aplinkos kaip karinio barjero.
Lenkija Bialoviežo nacionaliniame parke pastatė 5 metrų aukščio metalinę tvorą, skiriančią unikalų mišką ir pelkes, siekiant sustabdyti migrantų srautą iš Baltarusijos.
Aplinkosaugininkai teigia, kad naujasis Lenkijos pasienio projektas „Rytų skydas“ prieštarauja pelkių apsaugai. Gynybos ministerija nekomentavo.
Augęs Nyderlandų pelkių regione, H. Joostensas iš pradžių susidomėjo pelkėmis dėl jų biologinės įvairovės ir ekologijos.
Vėliau jis tyrinėjo klimato kaitos poveikį. Pelkę sudaro iš dalies supuvę augalai. Kai žemė užliejama, vanduo sustabdo augalų irimą. Tačiau kai pelkės nusausinamos, augalai suyra, sukurdami apie 5 % pasaulinio anglies dioksido kiekio.
Užliejus pelkes, CO₂ išmetimas sustabdomas ir jos pradeda absorbuoti anglį. H. Joostenas teigia, kad norint iki 2050 m. pasiekti pasaulinį nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio tikslą, reikia užlieti visas pasaulio pelkes.
Jis žino, kad potvyniams priešinasi vietos gyventojai ir ūkininkai, kurie priklauso nuo nusausintų pelkių.
.png)
![[ŽT] „Fašistai!“ Jie kyla. „Rusijos kariams čia ne vieta!“ (Video)](/photo/202508/24/19/thumb_400885__1.jpg)
