„Ukrainos atstatymas.“ Suma nustebins net milijardierius ()
Dalis finansavimo jau užtikrinta.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=8H59Ya5_J5A
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per daugiau nei trejus metus nuo plataus masto Rusijos invazijos Ukraina patyrė milžiniškus nuostolius tiek žmonių gyvybių, tiek materialinio turto atžvilgiu. Pasak „Financial Times“, daugelis Europos įmonių jau dairosi galimybių, kurios galėtų atsiverti po karo, Ukrainai atstatant savo teritoriją, informuoja užsienio žiniasklaidos priemonė.
„Karų užbaigimas nėra lengvas; remiantis Strateginių ir tarptautinių studijų centro duomenimis, 40 % konfliktų baigiasi be oficialaus susitarimo. Tačiau pirmieji Ukrainos atstatymo strategijos projektai investuotojams duoda signalą atkreipti dėmesį į įmones, kurios galėtų pasinaudoti šiuo procesu“, – pažymi leidinys.
Remiantis Ukrainos vyriausybės ir tarptautinių institucijų skaičiavimais, atstatymui per ateinantį dešimtmetį reikės 524 mlrd. JAV dolerių (481,28 mlrd. eurų).
|
Lėšas skirs vyriausybė ir tarptautiniai donorai, įskaitant Europos Sąjungą ir tokias institucijas kaip Pasaulio bankas. Privatus sektorius galėtų investuoti apie 170 mlrd. JAV dolerių, tai yra trečdalis visos sumos.
„Remiantis įmonių finansinėmis ataskaitomis ir komentarais, daugiau nei šimtas įmonių jau parodė susidomėjimą dirbti Ukrainoje. Rekonstrukcijai reikės didžiulio kiekio medžiagų, įrangos, inžinierių ir projektuotojų, ypač energetikos, transporto ir būsto sektoriuose“, – rašo „Financial Times“.
Ypatingas augimas prognozuojamas ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuje, Ukraina raginama atstatyti savo infrastruktūrą modernesniu ir ekologiškesniu būdu, pavyzdžiui, plėtojant vėjo energiją ir pakeičiant sugriautus daugiabučius moderniais, energiją taupančiais būstais.
Britų brokerių bendrovė mano, kad Europos įmonės gaus neproporcingai didelę naudą dėl didelių investicijų ir patirties, atitinkančios regiono saugos ir ekologinius standartus.
Papildomas veiksnys yra geografinė padėtis. Kadangi statybinės medžiagos, tokios kaip cementas, yra sunkios ir gana pigios, jų transportavimas dideliais atstumais nėra ekonomiškai naudingas. Todėl didžiąją dalį užsakymų gaus įmonės, veikiančios Ukrainoje arba kaimyninėse šalyse, būtent Rytų Europoje.
Tačiau rizika akivaizdi. Po trejų karo metų darbo sąnaudos yra didelės, infliacija milžiniška, o draudimo išlaidos, kurios yra labai svarbios bet kokiam projektui karo metu, dar labiau padidina kainą. Pirmieji darbai vyks lėtai ir bus brangūs, nes daugelį infrastruktūros sektorių reikės kurti nuo nulio.
Ir vis dėlto dalis finansavimo jau užtikrinta, o keli projektai jau pradėti.
Ukrainos vyriausybė, vadovaujama ministrės pirmininkės Julijos Sviridenko, pristatė programą, kurioje rekonstrukcija yra viena iš prioritetinių užduočių. Planuojama sukurti fondus, kuriuose dalyvautų Europos kapitalas. Jų biudžetas iki 2025 m. pabaigos pasieks 500 mln. eurų.
Ukrainoje taip pat pradėjo veikti JAV ir Ukrainos investicinis fondas, kuriame planuojami bent trys projektai.
Nors karas, regis, dar toli gražu nesibaigė, pirmieji ženklai rodo, kad Ukrainos rekonstrukcija gali tapti didele galimybe Europos įmonėms.
Buvęs ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis anksčiau prognozavo, kad Ukrainos rekonstrukcija ir modernizacija per 14 metų kainuos apie 1 trilijoną dolerių (maždaug 920 mlrd. eurų). Vyriausybės plane numatyta sukurti du fondus: vieną, kurio vertė būtų 540 mlrd. JAV dolerių iš konfiskuoto Rusijos turto, ir kitą, kurio vertė būtų 460 mlrd. JAV dolerių, kaip platformą Europos privačiojo sektoriaus investicijoms į Ukrainos gamybą.