Kodėl Rusijos superginklas nesuveikė? Ukrainiečių dronų ataka sukėlė paniką Azovo jūroje (Video) (2)
Pirmasis sėkmingas FPV drono smūgis laivui, buvusiam už daugiau nei 350 kilometrų, yra dar vienas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasiekimas – kuris kartu parodo kritinę „Buyan-M“ korvetės trūkumą, rašo „Defense Express“.

© Defence Intelligence of Ukraine (Stop kadras) | https://www.youtube.com/watch?v=w80le62fgQ4&ab_channel=%D0%93%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B2%D0%BD%D0%B5%D1%83%D0%BF%D1%80%D0%B0%D0%B2%D0%BB%D1%96%D0%BD%D0%BD%
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau kuria karo istoriją. Pirmą kartą FPV dronai buvo sėkmingai panaudoti prieš karinį laivą – rusų korvetę „Buyan-M“, ginkluotą kruizinėmis raketomis „Kalibr“. Iki šiol dronai niekada nebuvo panaudoti prieš tokio tipo karinį laivą.
Tai įvyko 2025 m. rugpjūčio 28 d. Azovo jūroje, Temriuko įlankoje, pasitelkus Ukrainos gynybos žvalgybos kovotojų įgūdžius. „Defense Express“ Ši diena yra gana simboliška – nes atrodo, kad 1952 m. rugpjūčio 28 d. įvyko pirmasis dronų panaudojimas kovos veiksmuose.
Smūgio nuotolis buvo daugiau nei 350 km.
Kaip nurodo „Defence Blog“, Ukrainos žvalgybos teigimu, operacija buvo vykdoma dviem etapais. Specialiojo padalinio „Ghosts“ operatoriai naudojo droną, kad sunaikintų laivo radaro sistemą, o kita komanda iš Aktyviųjų priemonių departamento smogė „Kalibr“ nešėjo korpusui.
|
„Defense Express“ teigimu, smūgis greičiausiai buvo atliktas naudojant „RUBAKA“ ir (arba) „UJ-26 Bober“ dronus. Kaip pranešama, smūgis dezaktyvavo laivo radarą ir apgadino laivo šoną.
Anot leidinio, šis puolimas parodo Rusijos laivų pažeidžiamumą. Vaizdo įraše matyti, kaip „Buyan-M“ aktyviai manevruoja – o tai rodo, kad jo įgula yra susipažinusi su grėsme. Tačiau jo oro gynybos sistemos nebuvo panaudotos atremti atakai, nors „Buyan-M“ turi pakankamą kiekį oro gynybos priemonių – sistemą „AK-630M2 Duet“.
„AK-630M2 Duet“ buvo sukurta 2000-ųjų pabaigoje, sujungus du šešiavamzdžius pabūklus „AO-18“, sumontuotus ant sistemos „AK-630M1–2 Roy“ korpuso.
Pagal planą, ši sistema skirta naikinti ne tik dronus, bet ir kruizines raketas, sraigtasparnius ir lėktuvus. Tačiau vaizdo įraše nematyti, kad „AK 630-M2 Duet“ būtų šaudžiusi. Atrodo, kad sistema negali reaguoti į jokią grėsmę.
Sunku pasakyti, kodėl taip atsitiko – nes laivo įgula aiškiai reagavo į grėsmes. Galbūt problema yra susijusi su stebėjimo ir ugnies valdymo radarų gebėjimu sekti tokias grėsmes – nors sistemoje taip pat įrengta ir optinė taikymo sistema.
Problema taip pat gali būti susijusi su pačia ugnies valdymo sistema – kuri turėtų būti valdoma per atsarginį kolimatoriaus įrenginį. Bet kuriuo atveju, laivo oro gynybos sistema nesuveikė.
Tai ypač svarbu – nes šios korvetės yra Juodosios jūros laivyno ir Kaspijos flotilės, kurią sudaro septyni tokie laivai, pagrindas, o dar keturi laivai tarnauja Baltijos laivyne. Dideli desantiniai laivai „Ivan Gren“ ir „Piotr Morgunov“ taip pat apginkluoti „AK-630M2 Duet“ sistemomis.
Pažymėtina, kad Ukrainos dronų smūgis sugadino rusų korvetės radarą – konkrečiai „MR-352 Positiv“ – dėl ko laivas tapo praktiškai „aklas“. Šis radaras yra atsakingas už jūrų ir oro taikinių aptikimą. Tokios įrangos remontas yra ilgas procesas, rašo „Defense Express“.
Kaip nurodo „Defence Blog“, smūgio laikas taip pat buvo reikšmingas. Vos kelias valandas anksčiau Rusija surengė vieną didžiausių raketų atakų per pastaruosius mėnesius prieš Kijevą, per kurią žuvo dešimtys civilių, tarp jų trys vaikai, o dar keliasdešimt buvo sužeista.
„Ukrainos pareigūnai pabrėžė kontrastą: Kijevas naudoja nebrangius, improvizuotus dronus, kad smogtų Rusijos karą palaikantiems objektams, pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamykloms ir raketų nešėjams, o Maskva šaudo brangias balistines ir sparnuotas raketas, kurių vertė siekia šimtus milijonų dolerių, į gyvenamuosius rajonus“, – rašo „Defence Blog“.
