„Kas valdys naujus ginklus? Vokietija kuria galingą armiją-vaiduoklį“ ()

2025-09-02

Šalies vyriausybėms nuolat trūksta politinės valios.

Asociatyvi nuotr.
© Boevaya mashina (CC BY-SA 3.0 DE) | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Leopard_2_A7V_313_Bad_Frankenhausen_2024.JPG

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Vokietijai trūksta dešimčių tūkstančių karių. Berlynas deklaruoja ambicingus tikslus, tačiau iki šiol nepavyko įgyvendinti net kuklesnių. Privalomoji karo tarnyba atrodo vienintelis logiškas sprendimas. Juk Vokietijos konstitucija aiškiai sako: „Federacija palaiko ginkluotąsias pajėgas gynybai.“ Ji juk neprideda: „jeigu atsiras pakankamai norinčiųjų.“

Mobilizacija – koks žodis! Vokietijos indėlis į NATO ateityje turėtų siekti 460 000 karių: 260 000 aktyviųjų ir 200 000 rezervistų, kurie iškilus grėsmei turėtų skubiai prisijungti prie savo dalinių. Skaičius atrodo didelis, programa – orientuota į didžiulį augimą. Tačiau Bundesverui iki to tikslo dar labai toli.

Liepos pabaigoje gynybos ministerija paskelbė, kad aktyvioje tarnyboje yra 182 984 kariai. Tokia „reali“ situacija tęsiasi jau daugelį metų. Net ankstesnis kuklus tikslas – 203 000 karių – liko tik apmaudus miražas, visada pernelyg nutolęs nuo realybės.

Vokietijos kariuomenei nuolat trūksta personalo. Nėra oficialios mėnesinės statistikos apie rezervistų skaičių. Ekspertai vertina, kad greitai mobilizuoti būtų galima apie 35 000 karių, tai sudaro vos 17 proc. gynybos ministro deklaruojamo poreikio.

„Akcija?“ Nauja praktika parduotuvėse. Štai kaip pardavėjai manipuliuoja klientais

17114 36

Pardavėjai manipuliuoja klientais.

Išsamiau

Formulė paprasta: kuo daugiau aktyvių karių ir kuo daugiau jų kasmet baigia tarnybą, tuo daugiau yra rezervistų.

Tačiau Vokietijos vyriausybėms nuolat trūksta politinės valios. Jei lygintume su ankstesniais Bundesvero istorijos laikotarpiais, dabartiniai planai nebėra tokie grandioziniai, kaip gali atrodyti. Šaltojo karo metais iki 1990-ųjų Vakarų Vokietijos kariuomenėje buvo net 495 000 šauktinių. Kanclerių Willy’io Brandto, Helmuto Schmidto ir Helmuto Kohlio laikais Vokietijos Federacinė Respublika buvo pajėgi mobilizuoti 1,3 mln. karių prieš Varšuvos paktą – šalia pusės milijono amerikiečių, britų, kanadiečių, olandų, belgų ir prancūzų, dislokuotų Vakarų Vokietijoje.

Šiandien Berlynas NATO siūlo mažiau nei pusę to, kas buvo senosios dviejų blokų konfrontacijos laikais. Tačiau ir gimstamumas susivienijusioje Vokietijoje perpus mažesnis. Beje, Bundesverui niekada nereikėjo daugiau nei 250 000 šauktinių per metus. Pasaka apie tariamą tobulą privalomosios tarnybos teisingumą „praeityje“ ir neva didžiulę neteisybę šiandien, jei tarnyba būtų vėl atkurta, tėra mitas. O faktas, kad Friedricho Merzo ir Larso Klingbeilo vyriausybė planuoja vos 5 000 aktyvių karių prieaugį kasmet, visiškai neatitinka jos pačios strateginių ambicijų. Pagal tokį tempą „naujoji savanoriška tarnyba“ pasiektų seną tikslą – 200 000 karių – tik 2029 m., bet tai dar labai toli nuo 260 000, laikomų būtinais Rusijai atgrasyti.

Dar vienas miražas? Brangus laikas jau prarastas – nuo 2014 m., nuo 2022 m., ir dabar vėl. Visada per mažai, visada per vėlai. Trūksta ne ginklų, mokymų aikštelių ar instruktorių, o politinės valios.

Nacionalinės gynybos taupyti negalima

Tuo pat metu Vokietijos karinės išlaidos sparčiai auga. Reguliarus gynybos biudžetas iki 2029 m. patrigubės – nuo 50 mlrd. eurų 2024 m. iki net 150 mlrd. eurų. Tai yra CDU/CSU ir SPD koalicijos vidutinio laikotarpio planas. Be to, toliau bus panaudojamas ir ankstesnės vyriausybės 100 mlrd. eurų specialus fondas. Finansinės politikos principas aiškus: ne taupyti, o investuoti.

Taigi, Vokietija pasieks naują 3,5 proc. BVP gynybos ribą ne 2035 m., kaip sutarta NATO, o jau 2029-aisiais. Trečia pagal dydį pasaulio ekonomika tokiu būdu demonstratyviai išpildys pažadą aprūpinti stipriausias NATO pajėgas Europoje prieš agresyvų Vladimiro Putino imperializmą. Bent jau materialiai. Artimiausiais metais numatoma įsigyti 1000 pagrindinių „Leopard“ tankų ir 2500 „Boxer“ šarvuočių, taip pat daugiau artilerijos, dronų, priešlėktuvinės gynybos sistemų ir logistikos. Kariuomenė planuoja beveik 60 naujų batalionų. Kariniam jūrų laivynui jau vykdomi ar netrukus bus pasirašyti kontraktai dėl 14 naujų fregatų. Oro pajėgų priešlėktuvinės gynybos raketų sistemų skaičius bus patrigubintas, įskaitant gynybą nuo vidutinio nuotolio branduolinių raketų.

Nauja galia formuojasi koncepciniu lygmeniu daliniuose ir ginkluotės užsakymų tarnyboje. Bet kas valdys visą šią naują ginkluotę? Papildomų dalinių formavimas ir jų rengimas jau seniai turėjo prasidėti. Bet kol politiniai sprendimai neleidžia padidinti karių skaičiaus, naujų struktūrų kūrimas, kurios vis tiek liks tuščios, atrodo bergždžias.

„Federacija palaiko ginkluotąsias pajėgas gynybai“

Žinoma, pats gynybos ministras Borisas Pistoriusas supranta, kad be rimtų žingsnių personalo pritraukimo srityje jo skelbiamas Bundesvero „pasirengimo karui“ posūkis gali neįvykti arba bent jau smarkiai vėluoti. Jis priskirtinas prie realistinių privalomosios tarnybos šalininkų. Tačiau jam sunkiai sekasi įtvirtinti šią poziciją savo partijoje – tiek ankstesnės, tiek dabartinės koalicijos metu. Galbūt jis taip pat ne iki galo suvokia šios diskusijos istoriją. Juk būtent CDU/CSU ir FDP, kanclerės Angelos Merkel bei gynybos ministro Karlo-Theodoro zu Guttenbergo laikais, 2011 m. prastūmė privalomosios tarnybos sustabdymą. SPD frakcija Bundestage tuomet tam aiškiai nepritarė ir siūlė savo modelį: išlaikyti registraciją ir šaukimą net mažėjant Bundesverui.

Savanorystė turėjo būti prioritetas, bet su galimybe bet kada atnaujinti privalomąją tarnybą, jei planas pasirodytų neveiksmingas. Juk Vokietijos konstitucija aiškiai sako: „Federacija palaiko ginkluotąsias pajėgas gynybai.“ Ji juk neprideda: „jeigu atsiras pakankamai norinčiųjų“.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

wiadomosci.wp.pl

Aut. teisės: MTPC

(4)

(0)

(4)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()