„Paskutinės konvulsijos. Rusijos armijos jau nebėra“ ()
Vasaros puolimas – fiasko, bet Maskva bando jį vaizduoti kaip pergalę.

© GMB VISUALS (free to use) | https://www.pexels.com/photo/camouflaged-sniper-in-forest-18604130/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos vasaros puolimas virto visiška nesėkme, tačiau Maskva bando jį pavaizduoti kaip sėkmę. Rusijos generalinio štabo parodytame žemėlapyje „kontroliuojamomis“ tapo net Pokrovsko pakraščiai ir Dobropilios rajonas, kur Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių.
Su kuo susijusi ši „pergalių kartografija“? Apie tai portalas Charter97.org kalbėjosi su ukrainiečių kariniu-politiniu apžvalgininku Oleksandru Kovalenko.
– Tai elementari propaganda, – teigia O. Kovalenko. – Maksimalus dėmesio nukreipimas nuo nesėkmių. Negaliu sakyti, kad tai absoliuti jų vasaros puolimo kampanijos nesėkmė. Vis dėlto per tris vasaros mėnesius jie užėmė kiek daugiau nei 1500 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Bet kokios tai teritorijos? Tai laukai, miškų juostos, iki pamatų sunaikinti nedideli kaimai su 10–15 namų. Tai reiškia, kad Rusijos armijos laimėjimai yra išskirtinai taktinio pobūdžio.
Tai, galima sakyti, jų paskutinės konvulsijos.. Nė vienas didelis miestas neužimtas. Pokrovskas, Konstantinivka, Siverskas, Borova, Lymanas, Kupjanskas – neužimti. Dar daugiau, net ir tie miestai, dėl kurių mūšiai vyksta jau ne pirmą mėnesį (ir net ne pirmus metus), taip pat neužimti. Tai Časiv Jaras, kur gynyba tęsiasi daugiau nei dvejus metus. Tai Torecko aglomeracija, kurią okupantai nėra visiškai užėmę, ir ten mūšiai vyksta daugiau nei metus.
|
Rusijos armijai tiesiog nėra kuo pasigirti. Rezultatų nėra. Vasaros kampanijos užduotys neįvykdytos. Todėl jie dabar bando viską išgalvoti, pervertindami savo pasiekimus. Žinoma, Rusijos informacinio greito maisto vartotojai tuo patenkinti, jie tuo tiki. Tačiau iš tikrųjų tai visiškai neatitinka realybės.
– Kokios, jūsų nuomone, yra pagrindinės Rusijos armijos vasaros puolimo nesėkmės priežastys?
– Rusijos armija jau nebėra 2024, 2023, o juo labiau 2022 metų pavyzdžio armija. Ji yra gerokai išsekusi. Dabar ji kariauja daugiausia žmogiškaisiais resursais, pėstininkų komponentu. Daliniuose – visiškas tankų, šarvuočių trūkumas. Jaučiamas ir artilerijos deficitas. Visa tai yra kolosalių nuostolių, patirtų per ketvirtus plataus masto invazijos į Ukrainą metus, pasekmė.
Kai sakome, kad šis karas daug ką pakeitė, nes tapo dronų karu, tai iš dalies tiesa. Tačiau bepiločiai orlaiviai stagnuoja karą. Kai kalbama apie puolimą, apie bendrųjų ginkluotės pajėgų puolamojo pobūdžio operacijas, iš karto reikalingos klasikinės puolimo priemonės. Patirdama didžiulį klasikinės įrangos trūkumą vykdant bendrųjų pajėgų puolamąsias operacijas, Rusijos armija parodė, kokie nereikšmingi yra jos rezultatai.
Pavyzdžiui, per 2024 m. rudens kampaniją – rugsėjį, spalį, lapkritį – užimtos teritorijos sudarė beveik 1800 kvadratinių kilometrų. Pabrėžiu, kad ruduo yra labai sudėtingas laikotarpis puolamosioms kampanijoms: lietaus sezonas, purvynas, technikos judėjimo sunkumai. Nepaisant to, tada buvo užimta daugiau teritorijų.
2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, užimtos teritorijos per pirmuosius mėnesius ir iki 2022 m. pabaigos sudarė apie 64 tūkstančius kvadratinių kilometrų. Matome didelį skirtumą.
Dabar Rusijos armija yra katastrofiškai išsekusi. Ir net nepaisant to, kad, atrodytų, jos pajėgose yra 700 tūkstančių karių, šių pajėgų tiesiog nepakanka vykdyti klasikines bendrųjų ginkluotės pajėgų puolamąsias kampanijas.
– Dabar Rusija permeta visas savo „elitines“ pajėgas prie Pokrovsko ir Dobropilios. Kokius tikslus Kremlius kelia rudens kampanijai?
– Paskutinės „elitinės“ Rusijos pajėgos buvo sunaikintos 2022 metais. Tada tikrai buvo profesionalių karių, turinčių ilgametę patirtį ir dalyvavusių karo veiksmuose įvairiose pasaulio vietose – nuo Sakartvelo iki Libijos. Tai, kas yra dabar, nėra elitas. Tai „čmobikai“, tiesiog „mėsa“. Pavyzdžiui, 155-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada, laikyta elitine, buvo du kartus „nušluota“ Vuhledaro rajone.
Kyla klausimas: kas yra tie elitiniai jūrų pėstininkai dabar? Iš esmės tai buriatai, kurie niekada gyvenime nėra matę jūros. Tas pats pasakytina apie oro desanto divizijas ir kitus dalinius. Tai ne elitas, o mobilizuota masė, kuri jau ne kartą „atnaujino“ savo dalinius. Jie tiesiog užpildo žmonėmis sritis, kur trūksta potencialo puolamosioms kampanijoms.
Elitinių dalinių neliko. Liko tik „mėsos malūnas“, kurį Rusijos vadai naudoja, kad užverstų Ukrainos karių pozicijas.
Pokrovsko rajone, ypač po nesėkmės prie Dobropilios, kur jie bandė prasiveržti, bet patyrė nesėkmę, jie pritrauks papildomų žmonių. Jiems kritiškai trūksta jėgų ir priemonių. Su priemonėmis ir taip yra problema, o jėgų dar yra – permeta iš kitų krypčių. Manau, kad tam tikru momentu jų spaudimas Sumų kryptimi taip išseks, kad vadinamoji „Sumų buferinė zona“, kurią anonsavo Putinas, praras aktualumą ir tiesiog išnyks, net nesusiformavusi. Ir tai taps vienu gėdingiausių Rusijos armijos istorijos puslapiu.
Rusijos armijos rudens kampanija prasideda itin nesėkmingai, nes vasaros kampanija neįvykdė pagrindinių užduočių. Užduotys buvo kokios? Pasiekti Pokrovską, Konstantinivką, Lymaną, Borovą, Kupjanską ir Siverską. Kam? Kad rudens-žiemos kampanija prasidėtų miesto mūšiuose. Jie tikėjosi pasiekti šiuos miestus, kad sutelktų jėgas ir priemones būtent miesto mūšiams.
Kodėl būtent taip? Nes rudens-žiemos kampanija – tai lietaus sezonas, šalnos, sniegas, pusnys, purvynas. Tai itin sudėtingos meteorologinės sąlygos pėstininkų puolamiesiems veiksmams lauke. Su motociklais, elektriniais paspirtukais ir dviračiais tokiomis sąlygomis nepulsi.