„Rečiausias tankas pasaulyje.“ Pirmojo pasaulinio karo legenda (Foto, Video)  ()

Iš viso buvo pagaminta 20 egzempliorių, iš kurių iki šių dienų išliko tik vienas.


A7V, pravardžiuojamas Mephisto
A7V, pravardžiuojamas Mephisto
© Skyring, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Mephisto_A7V_in_AWM_front_view.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pirmasis pasaulinis karas ne tik pakeitė Europos žemėlapį, bet ir neatpažįstamai pakeitė karo taktiką bei strategiją. Viena iš pagrindinių naujovių buvo tankas, kurį pirmieji panaudojo britai. Tačiau vokiečiai nedvejodami sukūrė savo atsakomąjį modelį, kuris labiau priminė šarvuotą tvartą nei kovos mašiną.

[Kuponai. Tik kartą metuose!] „Banggood 19th Anniversary“ gimtadienio išpardavimas! Iki 80 % nuolaidos. Labai ribotas laikas ir kiekis
1228 2

Puikiai žinoma Banggood elektroninė parduotuvė švenčia savo 19-ąjį gimtadienį ir ta proga paruošė neįtikėtinų pasiūlymų mums visiems. Paskubėkite jais pasinaudoti.

Išsamiau

Karo metu, ginklavimosi varžybų įkarštyje, Vokietija sukūrė A7V Sturmpanzerwagen (pažodžiui – šturmo šarvuotas automobilis), kuris dabar vadinamas „rečiausiu tanku pasaulyje“. Tai buvo pirmasis vokiečių tankas, iš tikrųjų pasirodęs mūšyje. Nors tankas pasirodė esantis gana efektyvus, jo gremėzdiška konstrukcija sukėlė didžiulių sunkumų gaminant ir pristatant. Dėl to buvo pagaminta tik 20 egzempliorių, ir iki šių dienų išliko tik vienas – A7V, pravardžiuojamas „Mephisto“. Jis šiuo metu eksponuojamas Australijoje.

Tokio riboto tankų skaičiaus priežastis paprasta: vokiečių vadovybė neskubėjo investuoti į tankus. 1916 m. stebėdamas britų tankus, kurie dažnai sugesdavo dar nespėję pasiekti mūšio lauko, Berlynas šią įrangą laikė per brangia ir nepatikima. Tačiau jau 1918 m., kai britų armija turėjo daugiau nei 2600 tankų, o prancūzų – apie 3000, Vokietija pagaliau atgabeno savo A7V į frontą. Tačiau karas kaip tik ėjo į pabaigą.

 

Vokiečių šarvuočiai niekada nesugebėjo pakeisti įvykių eigos. Kai 1918 m. kovo 21 d. A7V pirmą kartą stojo į mūšį, jų buvo per mažai, kad pakeistų įvykių eigą. Mūšyje jie susidūrė su problemomis: blogu oru, spygliuota viela, techniniais gedimais. Nepaisant pavienių epizodų, kai sąjungininkai traukėsi nuo vokiečių tankų, tai apskritai nesuteikė strateginio pranašumo. Be to, vokiečiai dažniau naudojo užgrobtus britų ir prancūzų tankus nei savus. Karo pabaiga 1918 m. lapkričio 11 d. užbaigė A7V istoriją – tankas buvo faktiškai nurašytas tais pačiais metais, kai pasirodė.

 

 

Struktūriškai A7V priklausė „sunkiųjų tankų“ klasei. Jo svoris siekė beveik 30 tonų, todėl transporto priemonė buvo masyvesnė už britų „Mark I–IV“ ir žymiai sunkesnė už prancūziškus „Renault“ lengvuosius tankus, kurie pasirodė esą daug sėkmingesni tiek už „britus“, tiek už „vokiečius“.

30 mm šarvai suteikė A7V gerą apsaugą, tačiau tankas buvo nepatogus ir sunkiai įveikė kliūtis. Nepaisant to, jis turėjo ir savo privalumų. Dėl dviejų „Mercedes-Daimler“ variklių, kurių kiekvieno galia siekė 100 AG, tankas pasiekdavo iki 13 km/val. greitį, kuris buvo didesnis nei jo britų ir prancūzų kolegų. Ekipažą sudarė 18 žmonių.

 

 

Įspūdinga buvo ir ginkluotė: pagrindinę 57 mm „Nordenfelt“ patranką (su 180 šovinių) papildė šeši 8 mm kulkosvaidžiai, išdėstyti aplink perimetrą ir šaudę apskrita ugnimi. Įdomu tai, kad A7V pabūklai buvo atvežti iš Didžiosios Britanijos: iš pradžių jie buvo parduoti Belgijai, tačiau po Antverpeno užėmimo atiteko vokiečiams ir buvo naudojami tankuose.

Nors A7V buvo tik epizodas Pirmajame pasauliniame kare, jis padėjo pamatus tolesnei Vokietijos šarvuočių plėtrai, kuri Antrajame pasauliniame kare pelnė grėsmingą šlovę.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(4)
(0)
(4)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()