Vokietija ruošiasi karui. Štai ką ji kaupia dienai „X“ ()
Milijonai jau išleisti.

© Mate 2nd Class George Sisting, U.S. Navy (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:040610-N-1823S-348_G36andpracticenade.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietijos žemės ūkio ministerija nori padidinti šalies maisto atsargas nepaprastosios padėties atveju. Šios atsargos būtų naudojamos ne tik karo, bet ir kitų krizių, pavyzdžiui, stichinių nelaimių, atveju.
Reaguodama į galimas grėsmes, Vokietijos vyriausybė peržiūri išlaidas, siekdama padidinti finansavimą kariniams poreikiams. Planuose taip pat numatyta plėtoti gynybos pramonę. Taip pat galėtų būti atkurta privalomoji karinė tarnyba.
Žemės ūkio ministras Alois Raineris pabrėžė aprūpinimo maistu saugumo svarbą. Jo planas apima maisto produktų, kuriuos galima greitai paruošti, rezervų sukūrimą.
|
Dabartinių Vokietijos atsargų krizės atveju gali nepakakti.
Tikimasi, kad A. Rainerio pasiūlymas Vokietijai kainuos maždaug 100 mln. dolerių. Dideli maisto prekių tinklai dalyvaus įgyvendinant šį planą, tvarkant logistiką ir saugant atsargas.
Vokietija laiko strategines maisto atsargas daugiau nei 150 slaptų sandėlių, esančių visoje šalyje, kad būtų išvengta plėšimų krizės metu. Tarp saugomų produktų yra grūdai (pvz., kviečiai, rugiai ir avižos), ryžiai, žirniai, lęšiai ir kondensuotas pienas. Valstybė užtikrina atsargų kokybę ir higieną reguliariai atlikdama patikrinimus, o maždaug po dešimties metų maistas pakeičiamas šviežiu maistu.
Nepaisant šių pastangų, ekspertai atkreipia dėmesį į tam tikrus iššūkius: kai kuriuos produktus, tokius kaip kviečiai ir rugiai, prieš vartojimą reikia papildomai perdirbti, o tai gali atidėti jų paskirstymą ekstremalios situacijos atveju. Be to, nėra išsamių šių atsargų transportavimo ir paskirstymo planų, kuriuos turėtų atskiros federalinės žemės ir rajonai. Piliečiai gali naudotis valstybės maisto atsargomis tik tada, kai išnaudojami vietiniai ištekliai.
Federalinė civilinės saugos ir nelaimių pagalbos tarnyba (BBK) rekomenduoja kiekvienam namų ūkiui sukaupti pakankamai maisto ir vandens bent trims dienoms. Idealiu atveju rekomenduojama turėti atsargų dešimčiai dienų ar ilgesniam laikui, kad būtų užtikrintas saugumas ilgesnių sutrikimų atveju. Maisto ir žemės ūkio ministerija taip pat pateikia specialią skaičiuoklę, kuri padeda įvertinti reikiamą produktų kiekį pagal namų ūkio narių skaičių ir planuojamą krizinį laikotarpį.