Rusija okupavo JAV teritoriją. Tai vyksta jau 100 metų. Kas vyksta? ()
Rusija Arkties vandenyne pastatė septynias karines bazes ir teigia kontroliuojanti Arktį.
© NormanEinstein, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Chukchi_Sea_map.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos turi tik dvi bazes. Pirmoji – Elmendorfo-Ričardsono karinė bazė Aliaskoje, antroji – Tule oro bazė Danijos Grenlandijos saloje. Ar Vašingtonas, turėdamas du „kozirus“ prieš septynis, gali daryti įtaką Maskvai Arkties klausimu?
Rusija daugiau nei šimtą metų neteisėtai okupavo Arkties Vrangelio salą, priklausančią Jungtinėms Valstijoms, o neseniai joje pastatė karinę bazę.
Pateikiame saugumo analitiko Brandono Weicherto straipsnį, publikuotą „National Interest“ portale. Straipsnyje „Rusija slapta stato naują Arkties karinę bazę – Amerikos žemėje“ analitikas atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus netoli Aliaskos ir paaiškino, kad tai kalba apie Maskvos ir Vašingtono pajėgumus Arktyje ir Arkties vandenyne.
Rusija Arktyje – kas žinoma apie karinę bazę netoli Aliaskos
Vrangelio sala (Wrangel Island), atokus Arkties perlas Čiukčių jūroje, tebėra vienas iš nesugadintų pasaulio gamtos rezervatų. 7600 km2 ploto sala, 2004 m. paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu, pasižymi neprilygstama biologine įvairove, įskaitant baltuosius lokius, maralus (tauriuosius elnius) ir senovės mamutų liekanas.
Tačiau už apledėjusio fasado slypi priešiškas karinis forpostas: Ušakovskis. Ši Rusijos karinė bazė, aprūpinta moderniausiu Sopka-2 radaru ir pagalbine infrastruktūra, ne tik pažeidžia salos saugomą statusą, bet ir užima istoriškai Rusijos neteisėtai aneksuotą Amerikos teritoriją.
|
Rusijai vis labiau militarizuojant Arkties regioną, Ušakovskoje („Poliarinė žvaigždė“) bazė, esanti vos už 480 km į vakarus nuo Aliaskos, kelia rimtą aplinkosauginę ir geopolitinę grėsmę.
Ginčas dėl Vrangelio salos
Ginčas dėl Vrangelio salos suvereniteto siekia XIX amžių ir yra susijęs su tyrinėjimais ir imperinėmis ambicijomis. Sala, kurią 1823 m. atrado Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas Ferdinandas fon Vrangelis, neturėjo nuolatinės gyvenvietės, kol ja nesusidomėjo Jungtinės Valstijos. 1881 m. Jungtinės Valstijos oficialiai pareiškė pretenzijas į Vrangelio salą pagal Guano salų įstatymą, teigdamos, kad dėl strateginės vietos Arktyje ir potencialių išteklių tai yra JAV teritorija. JAV pretenzijas sustiprino Amerikos ekspedicijos į salą, įskaitant 1921 m. Vihjalmuro Stefanssono ekspediciją, kuri įsteigė laikinąją vyriausybę ir iškėlė JAV vėliavą.
Rusijos pretenzijos į salą prasidėjo vėliau. 1916 m. caras Nikolajus II išleido imperijos dekretą, skelbiantį salos suverenitetą, tačiau revoliucija ir vėlesnis pilietinis karas beveik dešimtmečiui atitraukė Kremliaus dėmesį nuo šio klausimo. Tačiau 1924 m. sovietų kariuomenė neteisėtai užėmė salą, įžūliai išvarydami amerikiečių ir britų naujakurius. Nuo tada, nepaisant periodiškų Vašingtono protestų, Rusija išlaikė salą, palaipsniui kurdama tokius objektus kaip Ušakovskoje, kad sustiprintų savo pozicijas.
Teisininkai teigia, kad JAV pretenzijos lieka nepareikštos, o JAV Valstybės departamentas atsisakė jas spausti Busho jaunesniojo prezidentavimo metu. Tačiau JAV pretenzijos išlieka teisėtos, nepraradusios nė kiek savo galios laikui bėgant ar dėl tylaus sutikimo. Salos strateginė vieta, vos 480 km nuo JAV sienos su Aliaska, reiškia, kad Vašingtonas neturėtų taip lengvai atsisakyti savo teisinių teisių į Vrangelio salą.
Kodėl Rusijai reikia Vrangelio salos?
Tai, kad Maskva ir toliau elgiasi agresyviai Aliaskos oro erdvėje – pavyzdžiui, leidžia branduoliniais ginklais apginkluotus bombonešius prie Aliaskos krantų, – reiškia, kad Vašingtonui anksčiau ar vėliau teks atsakyti panašiais provokuojančiais veiksmais.
Nors Rusija administruoja salą kaip Čiukotkos dalį, JAV neatsisakymas savo ankstesnių teisių išsaugo Vašingtono istorines pretenzijas. Todėl Rusijos salos kontrolė yra neteisėta okupacija. Jau nekalbant apie salos strateginę vertę, regionas, kuriame yra Vrangelio sala, yra turtingas neišnaudotų naftos ir gamtinių dujų atsargų ir yra gyvybiškai svarbaus laivybos kelio viduryje. Jungtinės Valstijos negali atsisakyti savo pretenzijų vien dėl to, kad Rusija dislokavo savo karius saloje.
Vrangelio saloje esantis Ušakovskoje karinis objektas, pavadintas tyrinėtojo Georgijaus Ušakovo vardu, yra Rusijos agresyvaus karinio buvimo Arktyje viršūnė. Įkurtas 2010-aisiais kaip Arkties skydo iniciatyvos dalis, Rusijos karinis objektas apima aerodromą, kareivines, degalų sandėlius ir ryšių centrus.
Tęsinys kitame puslapyje:
Bazės centrinė dalis yra Sopka-2 radaras – moderni S diapazono oro stebėjimo sistema, kuri buvo dislokuota 2016 m. Radaras aprūpintas pagrindine antena, skirta trimačiam stebėjimui iki 350 kilometrų atstumu, kurią papildo antriniai radarai orlaiviams identifikuoti. Apsauginiame kupole, kuris gali atlaikyti iki 40 laipsnių šalčio temperatūrą ir 140 kilometrų per valandą vėją, Sopka-2 seka oro eismą ir labai tiksliai aptinka įsibrovėlius. Rusijos pajėgos išbandė savo galimybes pratybų metu 2021 m. Pagalbiniai objektai apima logistikos centrus, galinčius aptarnauti iki šimto karių, taip sustiprindami Rusijos galios projekciją rytinėje Arkties dalyje.
Tai smarkiai skiriasi nuo situacijos saloje iki 2014 m., kai joje buvo tik nedidelė meteorologinė stotis ir elnių ganytojai. Palydovinės nuotraukos rodo, kad nuo to laiko aerodromo takai ir sandėliai buvo išplėsti, o rezervatas tapo įtvirtintu forpostu.
Netoli Beringo sąsiaurio esantis Sopka-2 radaras teikia operatyvinę informaciją apie JAV ir NATO manevrus, apimdamas pagrindinius Aliaskos pasiekimo etapus. Tai leidžia iš anksto įspėti apie raketų smūgius ir galimą GPS trikdymą, o tai padidina konflikto eskalavimo riziką. Rusijai atstatant 50 Arkties bazių, Vrangelio sala tarnauja kaip jos rytinis forpostas, aptarnaujantis povandeninius laivus ir bombonešius, konkuruojančius dėl išteklių.
Rusija naikina aplinką Vrangelio saloje
Vrangelio salos, kaip saugomo gamtos rezervato, statusas yra dar viena pasipiktinimo dėl Ušakovskoje karinio objekto sukūrimo priežastis. Būdama UNESCO objektu, ji saugo Arkties biologinę įvairovę, kurioje gyvena daugiau nei 60 žinduolių rūšių ir yra paukščių migracijos kelias. Tačiau karinė veikla sukelia aplinkos taršą dėl kuro nuotėkio, statybinių atliekų ir išmetamųjų teršalų, keliančių grėsmę trapioms ekosistemoms. 2018 m. UNESCO ataskaitoje Rusija raginama sumažinti tokių objektų poveikį, tačiau jų plėtra tęsiasi.
Apleistos sovietmečio bazės jau nusėtos kraštovaizdyje rūdijančiomis nuolaužomis, o naujos statybos paaštrina nykstančių baltųjų lokių ir vėplių rūšių buveinių problemas.
Amerikai reikia Vrangelio salos
Jungtinėms Valstijoms neteisėtas Rusijos buvimas Amerikos teritorijoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, taip pat ekonominėms galimybėms ir prestižui. Karinė bazė galėtų atlikti svarbų vaidmenį hibridiniame kare, įskaitant kibernetines atakas ar invazijas, regione, kuris yra gyvybiškai svarbus prekybai per būsimą Šiaurės jūros kelią. Ekspertai perspėja apie galimą konfliktą, ypač atsižvelgiant į didėjantį NATO dėmesį Arkčiai. Dvejopa objekto paskirtis – civilinė oro erdvės kontrolė, maskuojanti karinį stebėjimą – ištrina ribas ir kursto įtampą.
Rusijos objektas Ušakovskoje Vrangelio saloje yra ryški Arkties imperializmo iliustracija: saugomą gamtos rezervatą išniekina neteisėta karinė bazė ginčijamoje Amerikos teritorijoje. Sopka-2 radaras ir jo infrastruktūra ne tik pažeidžia aplinkosaugos reglamentus, bet ir kelia tiesioginę grėsmę JAV interesams dėl žvalgybos veiklos ir militarizacijos. Arkčiai atšilus, JAV turėtų atnaujinti savo pretenzijas į salą – bent jau panaudoti ją kaip diplomatinį svertą santykiuose su Maskva.
