„100 %. Primena 2022 m. pradžios įvykius.“ Lietuva skubiai stiprina gynybą ()

2025-09-12

Vyksta pasiruošimas.

asociatyvi nuotr.
© Pixabay (free to use) | https://pixabay.com/photos/army-war-military-soldier-7392451/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Antradienį, rugsėjo 9 d., Lenkija paskelbė, kad ketvirtadienį vidurnaktį vietos laiku uždarys sieną su Baltarusija dėl Baltarusijos karinių pratybų „Zapad-2025“. Be to, ir Lietuva planuoja sustiprinti saugumo priemones pasienyje. Varšuva ir Vilnius tai vertina ne tik kaip treniruotę, bet ir kaip potencialų pasiruošimą provokacijoms.

Ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio: Europa tarp taikos ir globalaus konflikto

Vadimas Truchanas, tarptautinės konsultacijų bendrovės generalinis direktorius ir buvęs diplomatas, pažymi, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje Lukašenka yra vertinamas rimtai ne tiek kaip savarankiška figūra, kiek kaip Kremliaus įrankis.

„Rytų Europoje, ypač Lenkijoje ir Baltijos šalyse, jau pradėjo rimtai vertinti grėsmes iš Baltarusijos pusės. Mes žinome, kad jau keletą metų per Baltarusiją eina nelegalios migracijos bangos, organizuojamos kartu su Rusija. Jie vertina pratybas, kurias Baltarusija vykdo su Rusija, kaip grėsmę savo teritoriniam vientisumui. Galimos provokacijos: nuo diversinių grupių įsiskverbimo iki kitų destabilizuojančių veiksmų. Lukašenka nesiims tiesioginio smūgio prieš Lenkiją, tačiau jis gali būti panaudotas tokioms provokacijoms. Putinui itin svarbu parodyti pasauliui, kad jis nėra vienas, kad jis turi sąjungininkų. Baltarusija yra jo artimiausia partnerė, nors ir silpna.“

„Gigabyte RTX 5080 Gaming OC“: Galijotas prieš Dovydą

1641 1

Šiandien koncentruosimės į „Gigabyte RTX 5080 Gaming OC“ naudojamą aušinimo sistemą.

Išsamiau

Atskiras rizikos veiksnys yra vadinamasis Suvalkų koridorius – siauras teritorijos ruožas tarp Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado. Konflikto atveju šio koridoriaus kontrolė galėtų leisti Rusijai atkirsti Baltijos šalis nuo likusios NATO dalies. Būtent todėl bet koks kariuomenės judėjimas šiame regione kelia didelį NATO ir kaimynų dėmesį.

Politologas-tarptautininkas, analitinio centro „Jungtinė Ukraina“ ekspertas Dmytro Levus paaiškina, kad dabartinius Lenkijos ir jos sąjungininkų veiksmus reikia vertinti plačiau nei tik reakciją į pratybas.

„Sienų su Baltarusija uždarymas vyksta ne tik bendrų pratybų kontekste, bet ir tame kontekste, kad Putinas atsidūrė strateginėje aklavietėje. Jam reikia ieškoti išeities per eskalaciją. Suvalkų koridoriaus temos grąžinimas į pasaulio žiniasklaidą nėra atsitiktinis.“

Tuo pat metu pasaulio bendruomenė ieško būdų sustiprinti saugumą ir sukurti naujas garantijų sistemas. Paryžiaus viršūnių susitikime 26 šalys susitarė sukurti vadinamąsias „užtikrinimo pajėgas“ (reassurance force) – saugumo pajėgas, kurios būtų dislokuotos pasibaigus karui, siekiant garantuoti taiką ir stabilumą regione. Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad kalbama apie tūkstančius karių, kurie gali būti dislokuoti Ukrainos teritorijoje. Tačiau šie pažadai, kaip ir ankstesni, ypač Budapešto memorandumas, kelia daug klausimų visuomenei ir ekspertams.

Ekonomikos mokslų kandidatas, analitinio centro „Jungtinė Ukraina“ asocijuotas ekspertas Ivan Us primena, kad Ukraina jau turi karčios patirties, gaunant garantijas, kurios liko tik ant popieriaus.

„Ukraina turi įvairių garantijų patirties, visi prisimena Budapešto memorandumą. Tačiau praktika parodė, kad panašios garantijos, kurios nėra paremtos jas teikiančių šalių parlamentų, t. y. netapo tų šalių teisės aktų dalimi, – neveikia. Nors net jei jos ir būtų teisės aktų dalis, tai taip pat 100 % nieko negarantuoja. Todėl geriausia Ukrainos saugumo garantija – tai maksimalus Saugumo ir gynybos pajėgų apginklavimas. Kalbama apie organizuotas, nuolatines programas, skirtas aprūpinti saugumo pajėgas kokybiška ginkluote. Tai galima daryti ir dabar, vykstant plataus masto karui, ir tai reikės daryti pasiekus susitarimus dėl jo nutraukimo.“

Us taip pat pabrėžia JAV, kur šiuo metu valdžioje yra Donaldas Trumpas, vaidmenį. Jis pažymi, kad Bidenas rėmė Ukrainą, bet nesiėmė ryžtingų žingsnių. Trumpas, savo ruožtu, yra nenuspėjamas: viena vertus, jis mažiau linkęs padėti Ukrainai įprastu formatu, kita vertus – gali priimti netikėtą sprendimą. Pavyzdžiui, įtraukti privačias karines bendroves ar net įvesti ribotą karių kontingentą. Toks scenarijus, pasak eksperto, nebūtinai atneš taiką iš karto, bet gali ją gerokai priartinti.

Ekspertai sutinka, kad dabartinė situacija primena 2022 m. pradžios įvykius, kai būtent po Rusijos ir Baltarusijos pratybų prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Dabar Vakarai bando veikti prevenciškai, todėl NATO stiprina savo rytines sienas, o Lenkija ir Lietuva stiprina gynybą ir aktyviai koordinuojasi su sąjungininkais. O Ukraina atsidūrė geopolitinės audros sūkuryje.

Nuo sprendimų, kurie bus priimti artimiausiomis dienomis, savaitėmis ir mėnesiais, priklausys, ar pavyks sustabdyti eskalaciją ir sustabdyti Kremlių. Svarbiausias veiksnys lieka Vakarų vienybė ir pasirengimas ne tik kalbėti apie paramą, bet ir veikti. Juk būtent dabar sprendžiasi, ar šis konfliktas liks lokalus karas, ar peraugs į globalų susidūrimą, kurio pasekmes pajaus visas pasaulis.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

comments

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()