„Maži žali žmogeliukai“. Ar NATO išgelbės Baltijos šalis, jei Rusija pradės naują karą? ()

2025-09-12

Bepiločių orlaivių ataka prieš Lenkiją buvo ne tik Kremliaus provokacija, bet ir signalas: kas nutiks, jei Narvoje ar Rygoje pasirodys Rusijos kariai arba „maži žalii žmogeliukai“?

© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_in_Zapad_2017_%28Proving_Ground_Luzhsky%29_07.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ar suveiks garsusis NATO 5 straipsnis?

„Focus“ nagrinėjo, kokie scenarijai galimi Rusijos užpuolimo prieš Baltijos šalis atveju, kaip galėtų reaguoti NATO ir ką tai reikštų Europos saugumo ateičiai.

Rusijos dronų ataka Lenkijos teritorijoje tapo NATO pasirengimo realiems iššūkiams išbandymu. Varšuva pritaikė Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, paragindama sąjungininkes konsultuotis dėl grėsmės jos saugumui.

Briuselis bando demonstruoti vienybę. NATO teigia, kad Aljanso atsakas buvo „sėkmingas“: į dangų buvo paleisti Lenkijos F-16 ir Nyderlandų F-35 naikintuvai, dislokuoti Italijos AWACS lėktuvai, oro tankeriai ir „Patriot“ oro gynybos sistemos. NATO pabrėžia, kad bendri sąjungininkų veiksmai leido neutralizuoti grėsmę ir parodė pasirengimą gynybai.

Tačiau politologai pabrėžia: oficialūs pareiškimai ir simboliniai veiksmai nesustabdys Kremliaus. Griežto atsako nebuvimas tik skatina Maskvą imtis naujų išpuolių.

Ką parodė išpuolis prieš Lenkiją

Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka incidentą su Rusijos dronais Lenkijoje vadina tyčine provokacija. Pasak jo, tai buvo daugiafunkcinis testas: Maskva tikrino, kaip Aljansas reaguotų į masinę dronų ataką.

[Mažiausia kaina istorijoje!] Išbandęs naujausią 5in1 suvirinimo aparatą – profesionalas liko sužavėtas: „tobulos siūlės, labai lengva dirbti ir gerokai pigesnis už konkurentus“ (Video, „VEVOR“)

1419 3

Nuostabios kainos

Specialūs kuponai

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

„Pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ar NATO gali praktikuoti grupinį atsaką“, – aiškina jis.

Rezultatas buvo prieštaringas. Viena vertus, sąjungininkų lėktuvai pakilo į dangų, buvo aktyvuotos oro gynybos sistemos, prie jų prisijungė Nyderlandai ir kitos šalys. Kita vertus, politinis atsakas buvo pernelyg lėtas ir vangus.

„Kažkas tikėjosi, kad Lenkija nedelsdama paskelbs karą arba atsakys smūgiais Rusijai ar Baltarusijai. Tai buvo naivūs ir perdėti lūkesčiai. Tikras karinis išpuolis būtų išprovokavęs visiškai kitokią reakciją. Tačiau šis incidentas netapo pakankama priežastimi karinei eskalacijai“, – sako politologas.

Pasak jo, NATO kariniai mechanizmai parodė veiksmingumą, tačiau politiniai – silpnumą.

„Nėra greitų sprendimų priėmimo procedūrų. Tai rizika: galite prarasti laiką tuo metu, kai tai yra kritiškai svarbu“, – perspėja Fesenko.

Kita problema – nepasiruošimas masinėms dronų atakoms.

„Vakarų armijos pakartojo mūsų klaidą 2022 m., kai į „Šahed“ paleido itin brangias „Patriot“ raketas. Tai neracionalu: tokiu būdu galima greitai išeikvoti savo rezervus. Ukraina turėjo sukurti pigesnes ir efektyvesnes atsakomųjų priemonių sistemas. O dabar NATO susiduria su tuo pačiu iššūkiu“, – primena ekspertas.

Generolas Benas Hodgesas, anot Fesenko, taip pat ragina kurti daugiapakopę oro gynybos sistemą: atskirai kovai su raketomis ir atskirai kovai su dronais.

Kas kitas po Lenkijos: ar Rusija išdrįs smogti Baltijos šalims?

Išpuolio prieš Lenkiją išvakarėse Kremlius grasino Suomijai. Politologo teigimu, ši šalis jau ėmėsi atsargumo priemonių, prisijungdama prie NATO, ir, atsižvelgiant į jos dydį, turi vieną pajėgiausių kariuomenių Europoje.

„Daugiausia, ką Rusija dabar gali padaryti prieš Suomiją, yra vietinės provokacijos. Maskva neatvers antrojo fronto, nes karo su NATO rizika automatiškai reiškia ir branduolinio eskalavimo riziką“, – įsitikinęs Fesenko.

Vienintelė situacija, kai toks scenarijus galėtų tapti realesnis, yra Ukrainos pralaimėjimas, tada išaugs Putino apetitas, padidės rizika kitoms Europos šalims.

Suomija, jo nuomone, yra labiau apsaugota nuo tokių manipuliacijų. Čia pasitikima valdžia, yra istorinė sovietų ir suomių karo atmintis ir gerai parengta kariuomenė. Lenkijoje, priešingai, būtina stiprinti informacinį darbą su visuomenės nuomone, antraip vidiniai prieštaravimai tik gilės.

Fesenko didžiausią riziką mato Baltijos šalyse.

„Estija, Latvija yra mažos valstybės su santykinai silpnomis kariuomenėmis. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Narvoje, yra didelės rusakalbių bendruomenės, pasižyminčios prorusiškomis nuotaikomis. Tai sukuria sąlygas hibridinėms provokacijoms pagal 2014 m. Donbaso scenarijų – „maži žali žmogeliukai“, vidiniai neramumai, informacinės atakos“, – teigia ekspertas.

Todėl, jo nuomone, NATO dabar turėtų parengti atskirus protokolus reagavimui į hibridines grėsmes – nuo greito specialiųjų tarnybų įtraukimo iki karinių dalinių panaudojimo ir policijos funkcijų vykdymo.

Tuo pačiu metu NATO buvimas Baltijos šalyse jau sustiprintas: dislokuoti JAV, JK ir Vokietijos kariniai daliniai. Tiesioginio puolimo atveju jie automatiškai stos į mūšį. Tačiau pagrindinė Aljanso problema, apibendrina Fesenko, išlieka nepakitusi – politinių sprendimų priėmimo greitis ir adekvatumas.

„Būtent čia slypi NATO silpnoji vieta, kurią rusai norėjo išbandyti puldami Lenkiją“, – apibendrina politologas.

Politologo Igorio Reiterovičiaus teigimu, Rusija nerizikuos pradėti plataus masto karo su Suomija ar kitomis NATO šalimis. Priežastis – įtikinamų argumentų agresijai trūkumas.

„Rusai elgiasi kaip klasikiniai naciai: jiems reikia priežasties pateisinti save. Šiuo metu labai sunku „rasti kaltes“ Suomijoje. Be to, Suomija turi galingą kariuomenę, sukurtą remiantis teritorinės gynybos principais, ir modernią gynybos sistemą. Logistikos centrai, kuriuos Rusija bando statyti pasienyje, dar nėra baigti statyti. O atstumas nuo Ukrainos neleidžia čia taip lengvai paleisti dronų, kaip Lenkijos atveju. Todėl invazija į Suomiją šiuo metu atrodo mažai tikėtina“, – aiškina ekspertas.

Estijoje situacija kitokia. Ten gyvena nemažai rusakalbių gyventojų, ypač Narvoje, kur daugelis žmonių net neturi Estijos pilietybės. Tai sukuria prielaidas hibridiniam scenarijui: „rusakalbių apsauga“, „žalieji žmogeliukai“, vietinė eskalacija.

Tęsinys kitame puslapyje:

„Net per pirmąją Trumpo kadenciją NATO sumodeliavo tokį scenarijų ir pavadino jį „Narvos byla“. Problema tada susitraukė į klausimą: ar bus pakankamai politinės valios, ypač JAV, ginti šalį. O scenarijus prasidėjo fraze: „Kas, po velnių, yra Narva, kur ji yra?“, – prisimena Reuterovičius.

Du NATO scenarijai – arba karas, arba pralaimėjimas

Politologo teigimu, jei Rusija nuspręstų tiesiogiai pulti NATO šalį, Aljansas turėtų tik dvi galimybes:

įsitraukti į konfliktą visomis jėgomis (bent jau pradiniame etape su įprastiniais ginklais).
arba nereaguoti – ir tada NATO faktiškai nustos egzistavusi.

„Neveiklumo atveju prasidės regioninių aljansų kūrimo procesas. Pavyzdžiui, Prancūzija galėtų garantuoti Vokietijos saugumą, nes ji turi branduolinius ginklus. JK galėtų garantuoti savo kaimynų saugumą. Tačiau NATO kaip struktūra taps nereikalinga“, – pažymi ekspertas.

Jis mano, kad visiškas Aljanso atsisakymas reaguoti mažai tikėtinas. Pasak Reuterovičiaus, rusai gali paleisti „mažus žalius žmogeliukus“, bet NATO nebetikės šiuo mitu. Anksčiau ar vėliau jie įsitrauks į konfliktą. Bus sunku, ne pirmą dieną, bet reakcija bus. Priešingu atveju ateis Latvijos eilė, o tada Vokietijos.

Pagrindinė intriga – Jungtinių Valstijų elgesys. Formaliai NATO struktūras Europoje valdo Amerikos generolai. Teoriškai Baltieji rūmai galėtų bandyti perkelti atsakomybę ES, tačiau tai iš karto reikštų Aljanso žlugimą.

„NATO chartijoje visos šalys yra lygios, ir net jei Trumpas ar kiti konservatoriai norėtų atsiriboti, jie negalės visiškai atsisakyti. Nes jei Rusija puls, ji tai darys kartu su Kinija. Taigi tai jau yra pasaulinė istorija“, – pabrėžia ekspertas.

Reuterovičius modeliuoja galimą scenarijų: Rusija įžengia į NATO šalies teritoriją, po tam tikro laiko Aljansas pradeda reaguoti, o Maskva patiria rimtų nuostolių. Po to Putinas gali pareikšti: „Esame ant branduolinio karo slenksčio, esu pasiruošęs trauktis.“ Ir pasitraukti iš konflikto, bet pasiūlyti sudaryti „naują saugumo susitarimą“, į kurį, pavyzdžiui, būtų įtraukta ir Ukraina.

„Kremlius tikisi: karo su NATO, kuriame formaliai nepralaimėjome; Ukrainos klausimo sprendimo mūsų pačių sąlygomis; ir nugalėtojo pasirodymo. Tai vadinamasis Karibų scenarijus 2.0, apie kurį buvo galvota dar 2022 m.“, – aiškina jis.

Politologo teigimu, anuomet, 2022 m., Putino aplinka atkalbėjo jį nuo tokio žingsnio, nes manė, kad Ukrainą galima nugalėti nerizikuojant karu su NATO. Šiandien situacija kitokia: Rusija yra aklavietėje, o Kremliui reikia išeities.

„Nutraukti karą su Ukraina reiškia pripažinti pralaimėjimą. Nutraukti karą su NATO reiškia parodyti save kaip didvyrį, kuris „sustabdė branduolinę katastrofą“. Štai kur slypi pavojus“, – apibendrina Ihoris Reuterovičius.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Fokus

Aut. teisės: MTPC

(2)

(0)

(2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()