Atskleista didžiausia NATO paslaptis, dėl kurios Aljansas gali pralaimėti karą ()
„Rusija veikė sąmoningai.“
© Hasancelikbilek35, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:NATO_32_Members.png
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai pirmasis tiesioginis NATO ir Rusijos karių susidūrimas nuo karo Ukrainoje pradžios.
Incidentas su Rusijos dronais, kurie rugsėjo 10 d. masiškai įskrido į Lenkijos oro erdvę, žymi naują karo eskalavimo etapą ne tik su Ukraina, bet ir su visa Europa.
Vakarų lyderiams bandant išsiaiškinti, kaip reaguoti, ekspertai vis dažniau perspėja: tai nebėra provokacija, o signalas, kad Rusija yra pasirengusi išbandyti NATO kantrybės ribas. Kremlius NATO pasiuntė paskutinį įspėjimą.
Kaip rašo „Politico“, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad į šalies oro erdvę įskrido 22 Rusijos dronai. Varšuva aiškiai apkaltino Rusiją.
|
„Nėra jokių abejonių dėl Rusijos agresyvių ketinimų“, – sakė D. Tuskas. Tai pirmas kartas nuo plataus masto karo pradžios, kai tiek daug dronų įskrido į NATO valstybės narės teritoriją, ir pirmas kartas, kai jie buvo sunaikinti Aljanso oro erdvėje.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pažymėjo, kad dronų trajektorijos nebuvo atsitiktinės, o tai reiškia, jog tai buvo tyčinis išpuolis.
Panašios pozicijos laikosi ir Vokietija bei Norvegija.
„Nėra pagrindo manyti, kad tai buvo klaida. Rusija veikė sąmoningai“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Tačiau kai kurie pareigūnai, ypač JK gynybos sekretorius Johnas Healey, paragino neskubėti daryti galutinių išvadų, atkreipdami dėmesį į tai, kad trūksta išsamaus vaizdo.
Ekspertai, įskaitant Fabianą Hoffmanną iš Oslo universiteto, įsitikinę, kad tai buvo tyčinis jėgos demonstravimas. „Tai signalas: Kremlius nesiekia Vakarų primestos taikos ir nenori paliaubų“, – pridūrė britų analitikas Timothy Ashas.
Be karinės potekstės, išpuolis turi geopolitinį ir ekonominį pagrindą. Kaip pažymėjo F. Hoffmannas, blogėjanti Rusijos ekonomikos padėtis verčia Kremlių imtis rizikingų veiksmų.
Maskva gali įžvelgti „galimybių langą“, kol Vakarai vis dar dvejoja. „Politico“ taip pat pažymėjo, kad iš 20 dronų buvo numušti tik 4, o tai kelia abejonių dėl NATO oro gynybos sistemų efektyvumo.
„Tai neatrodo kaip rimta sėkmė. Aljansas nėra pasiruošęs karui, kuris jau beldžiasi į duris“, – sakė profesorius Phillipsas O'Brienas.
Kaip Europa ir Aljansas reaguos dabar, gali būti labai svarbu viso žemyno saugumui ateityje.