Rusai peržengė ploną ribą. Vokiečiai priėmė drąsų sprendimą ()

2025-09-15

Paskutiniai Kremliaus žingsniai peržengė ribą.

Asociatyvi nuotr.
© Boevaya mashina (CC BY-SA 3.0 DE) | https://en.wikipedia.org/wiki/Leopard_2#/media/File:Leopard_2_A7V_313_Bad_Frankenhausen_2024.JPG

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Metų metus Lietuva gyveno Rusijos grasinimų šešėlyje, o Maskva atrodė tarsi bandytų viso regiono kantrybę. Tačiau panašu, kad paskutiniai Kremliaus žingsniai peržengė ribą. Vokietija nusprendė, kad brigada Lietuvoje bus dislokuota nuolat – tai patvirtino vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas G. Grynkewichas. Pasak jo, tai reikšmingas žingsnis stiprinant atgrasymą ir gynybą Aljanso rytiniame flange.

Generolas taip pat pranešė, kad NATO oro pajėgų vadovybė suteiks Lietuvai išplėstą informaciją bei įspėjimus apie raketų ir sviedinių paleidimus Ukrainos kryptimi, kurie gali pažeisti šalies oro erdvę. Tai dar vienas Lietuvos oro gynybos sistemos stiprinimo elementas ir ženklas regionui, kad NATO reaguoja į grėsmes.

NATO stiprina rytinį flangą. Lietuva – su nuolatine Vokietijos brigada

Galinga naujiena iš AOC: 320Hz dažnis, arba 4K raiška, ką rinktumėtės jūs? (AOC U27G4R monitoriaus APŽVALGA)

2157 2

Man patinka AOC ne tik dėl palankios kainos - šis gamintojas sugeba pritaikyti ir naujausias vaizdo atkūrimo technologijas, tuo pat metu išsaugant jūsų piniginės turinį. Šį kartą kalbėsime apie labai įdomią naujovę - monitorių AOC U27G4R.

Išsamiau

Nuo pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Lietuva ragino didinti NATO pajėgų buvimą savo teritorijoje ir plėtoti oro gynybos sistemas. Sąjungininkai nuosekliai atsiliepė: pastaraisiais metais NATO sustiprino rytinio flango apsaugą, įkurdama daugianacionalines kovines grupes Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Į regioną buvo pasiųsta daugiau laivų, orlaivių ir karių, kad būtų užtikrintas didesnis atgrasymas.

Pirmosios keturios kovinės grupės buvo sukurtos 2017 metais – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Kiekviena jų – bataliono dydžio, vadovaujama atitinkamai Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais NATO šias pajėgas sustiprino ir įsteigė dar keturias kovines grupes Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Iš viso daugianacionalinių kovinių grupių skaičius išaugo iki aštuonių.

Vokietijos karių dislokavimas Lietuvoje. Pirmas toks žingsnis nuo 1945-ųjų

2025 m. gegužę Vokietija oficialiai pradėjo daugianacionalinės brigados dislokavimą Lietuvoje. 45-oji tankų brigada įsikūrė Rūdninkų bazėje, 30 kilometrų į pietus nuo Vilniaus, o paramos padaliniai – Rokantiškėse ir Nemenčinėje. Visos brigados dislokavimas turėtų būti baigtas iki 2027 metų pabaigos. Iš viso Lietuvoje tarnaus apie 5 tūkst. Bundesvero karių. Tai – pirmasis nuolatinis Vokietijos karių dislokavimas už šalies ribų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Vokietijos naivumo pabaiga. Naujas Berlyno veidas grėsmės akivaizdoje

Berlyno sprendimas taip pat atspindi pasikeitusią Vokietijos gynybos politiką po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kancleris Friedrichas Merzas, kaip ir jo pirmtakas Olafas Scholzas, įsipareigojo reikšmingai didinti karinį biudžetą, net jei tai reikštų didesnę valstybės skolą. Ekspertų vertinimu, artimiausiais metais Vokietijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijai ir aprūpinimui reikės apie 400 milijardų eurų – gerokai daugiau nei numatyta 70 milijardų eurų gynybos biudžete.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

forsal.pl

Aut. teisės: MTPC

(2)

(0)

(2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()