Norvegija išsigandusi. Bijo konflikto su JAV ()
Norvegija yra NATO šalis, didelė JAV sąjungininkė. Tačiau dabar norvegai baiminasi konflikto su JAV.
© https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Mark_Carney_visit_to_the_White_House_(October_7,_2025)#/media/File:Prime_Minister_Mark_Carney_and_President_Donald_Trump_-_20251007.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Trumpas prezidentu oficialiai tapo tik sausį, o jau išsprendė 7 karus. Bent pats taip sako. Ir, reikia pasakyti, su dideliu užsispyrimu ir susidomėjimu. Daug tų karų tyliai po truputį ruseno kelis dešimtmečius ir ankstesniems JAV vadovams nekėlė jokių emocijų. Tačiau tada į valdžią grįžo Trumpas ir, atrodo, nepaisydamas pats savo šūkio „Pirmiausia Amerika“, ėmė prašyti savo komandos jam sudaryti visų karų sąrašą.
„Mes išsprendėme septynis karus. Esame arti aštuntojo išsprendimo. Manau, kad galiausiai išspręsime ir Rusijos situaciją“, pareiškė Trumpas. Jis, kaip rodo pranešimai žiniasklaidoje, iš tikrųjų yra arti karo Gazos ruože, sprendimo. Jis ketina vykti į Artimuosius Rytus jau šį savaitgalį. Jo teigimu, tuomet HAMAS paleis visus įkaitus, kuriuos nelaisvėje laiko nuo 2023-iųjų spalio. Be to, HAMAS turės nusiginkluoti ir iš esmės pasitraukti iš valdžios. Nors jo priešininkai mano, kad Trumpas yra perdėtai didelis Izraelio šalininkas, iš tikrųjų Trumpas turėjo paspausti Benjaminą Netanyahu, kad šis sutiktų su jo planu. Netanyahu norėjo visiškai okupuoti Gazos ruožą, o Trumpo taika tam užkerta kelią. Palestinos judėjimo rėmėjams to niekada nebus gana, bet Trumpas iš tikrųjų gali dar šią savaitę sukurti ilgalaikes sąlygas taikai Gazos ruože, tuo pačiu išlaisvindamas ir niekuo dėtus įkaitus, pašalindamas HAMAS problemą (ar pretekstą, kaip pasakytų Palestinos rėmėjai) ir, svarbiausia, nutraukdamas žudynes.
|
Jei Trumpas pasieks taiką Gazos ruože, tai bus aštuntoji JAV suderėta taika nuo Trumpo inauguracijos. Kiti septyni užbaigti konfliktai: Armėnija-Azerbaidžanas (tęsėsi nuo 1988 m.), Kambodža-Tailandas (pavieniai susidūrimai vyko nuo 2008 m.), Izraelis-Iranas (kariniai veiksmai kartojasi nuo 1979 m.), Indija-Pakistanas (susirėmimai nuo 1947 m.), Ruanda-Kongo Demokratinė Respublika (nestabilumas nuo 1996 m.), Egiptas-Etiopija (įtampa dėl Nilo nuo 2011 m.) ir Serbija-Kosovas (ginčai nuo 1999 m.)
Ar Trumpo pasiekti taikos/paliaubų susitarimai yra iš tikrųjų ilgalaikiai, bus matyti. Kai kur stabilumo tikėtis sunku. Pavyzdžiui, negi Iranas tikrai nebesitaikys į Izraelį? Tačiau pats faktas, kad Trumpas leidosi į tas diplomatines pastangas, kartais grasindamas, o kartais siūlydamas prekybinius susitarimus, yra keistas. Daugelis Trumpo rinkėjų tų šalių žemėlapyje neparodytų ir apie tuos karus net nežinojo. Bet tiesa yra paprasta – Trumpas labiau už viską nori Nobelio taikos premijos.
Barackas Obama gavo Nobelio taikos premiją, nors pačiais objektyviausiais vertinimais jis tikrai nesirūpino tolimais konfliktais taip, kaip Trumpas. Dabar net didžiausi Trumpo kritikai svarsto, kad vien už Indijos-Pakistano ir, jei jam pavyks, Gazos ruožo konfliktų užbaigimą jį reikėtų įvertinti. Tam gali sutrukdyti tik tai, kad šalia šių pasiekimų (vėlgi, bent jau skaičiumi tai yra didelis rezultatas) yra ir visi kontraversiški Trumpo žingsniai.
Trumpas labai nori Nobelio taikos premijos. Ir kaskart pabrėžia, kad jos nusipelnė – 7, o gal net 8 užbaigti karai per labai trumpą laiką! Jis taip jos nori, kad, kaip praneša „Financial Times“, Norvegija baiminasi, kad negavęs Nobelio taikos premijos Trumpas skelbs naujus muitus ir kitas sankcijas. Tai būtų tikra beprotybė, nes Trumpas dėl asmeninių pasiekimų neįvertinimo sukeltų ekonominį konfliktą. Ir, žinant Trumpo būdą, jis gali į asmeninių ambicijų įžeidimą atsakyti ne kaip asmuo, o kaip galingiausios pasaulio valstybės prezidentas.
![[ŽT] Įspūdingas pataikymas nakties metu (Video)](/photo/202510/09/17/thumb_10042__Capture.JPG)
