NATO prieš Rusiją. Pagaliau. „Aljansas svarsto karinį atsaką“ ()
NATO svarsto karinį atsaką į Rusijos provokacijas ir hibridinį karą.
© IRONHIDE (CC BY-SA 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Russian_Air_Force_Mikoyan-Gurevich_MiG-31_%2819425070745%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Financial Times“ šaltinių teigimu, vienas iš galimų scenarijų – pilotams taikomų apribojimų sušvelninimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau pareiškė, kad NATO narės turėtų pradėti šaudyti į Rusijos lėktuvus.
„Financial Times“ sužinojo, kad su Rusija besiribojančios šalys, remiamos JK ir Prancūzijos, pradėjo diskusijas dėl ryžtingesnį atsaką į Putino provokuojančius veiksmus. Šiuo metu diskusijos vyksta tarp visų 32 NATO narių.
Šaltinių teigimu, toks žingsnis susijęs su „didesnės grėsmės, kurią kelia Maskvos destabilizavimo kampanija, suvokimu“.
Sutarties autoriai pabrėžia, kad aptariami įvairūs scenarijai. „Pasiūlymai apima stebėjimo dronų, naudojamų žvalgybai apie Rusijos karinę veiklą rinkti, apginklavimą ir kai kurių apribojimų pilotams, patruliuojantiems NATO rytinę sieną, siekiant atremti Rusijos grėsmes, panaikinimą“.
|
Kita siūloma NATO apsaugos nuo Rusijos agresijos galimybė – surengti karines pratybas netoli sienos su Rusija – „ypač prastai saugomose pasienio zonose“. Pranešama, kad su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai informavo laikraštį apie visus šiuos planus.
Laikraštis priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį pareiškė, jog NATO pajėgos turėtų apšaudyti Rusijos lėktuvus, pažeidžiančius sąjungininkų teritoriją.
Rugsėjo 9-osios ir 10-osios naktį, kai Rusijos dronai ne kartą pažeidė Lenkijos oro erdvę, šalies ir sąjungininkų lėktuvai buvo pakelti ir aktyvavo raketas, kad numuštų kai kuriuos iš tų objektų.
Iškart po įvykio Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalys pernelyg silpnai reaguoja į Rusijos politiką. „Deja, Rusija dar nesulaukė aštrios pasaulio lyderių reakcijos į tai, ką daro rusai. Pareiškimų daugiau nei pakankamai, bet veiksmų vis dar nėra“, – rašė jis.
Kitomis dienomis Rusijos dronai taip pat įskrido į Rumunijos teritoriją, o naikintuvai MiG-31 pažeidė Estijos oro erdvę. Tuo pačiu metu dešimtys neatpažintų dronų sukėlė sutrikimų Belgijos, Danijos ir Vokietijos oro uostuose. Kai kurie politikai mano, kad tai yra „to paties hibridinio karo, kurį vykdo Maskva, rezultatas, kuris taip pat apima kibernetines atakas ir sabotažo bandymus“.
NATO atstovai, kalbėdamiesi su FT žurnalistais, teigė, kad būtina nustatyti aiškias sąjungininkų pajėgų įsitraukimo į operacijas rytiniame flange taisykles.
„Kai kurios šalys reikalauja, kad naikintuvų pilotai prieš atakuodami vizualiai patvirtintų grėsmę, o kitos leidžia jiems atidengti ugnį remiantis radaro duomenimis arba suvokiama grėsme, atsižvelgiant į priešo objekto kryptį ar greitį“.
Teigiama, kad kelios šalys siekia „agresyvesnės NATO politikos, kuri turėtų būti atgrasymo priemonė“. Tačiau laikraščio šaltinis neatskleidė, kurios. Vietoj to, jis paaiškino, kad jų prašymai yra atmetami. „Kitos sąjungininkės rekomenduoja atsargesnį požiūrį, atsižvelgiant į tiesioginės konfrontacijos su tokia branduoline valstybe kaip Rusija riziką“, – pranešė FT.
Rugsėjį NATO surengė dvejas skubias derybas reaguodama į incidentus Lenkijoje ir Estijoje ir pradėjo misiją „Rytų sargyba“, skirtą sustiprinti priešakinėse linijose esančių valstybių oro gynybą.
Tačiau, kaip pranešė FT, „nėra jokio tvarkaraščio ar įsipareigojimo susitarti dėl bet kokių NATO pozicijos pakeitimų, ir apie bet kokius pakeitimus negalima viešai pranešti“.
.png)
