Pamoka iš Pirmojo pasaulinio karo. Kodėl lėktuvnešių antstatai visada yra dešinėje? ()
Net šiuolaikiniai lėktuvnešiai išlaiko šį sprendimą, pirmą kartą panaudotą prieš daugiau nei šimtą metų – patogumo, fizikos ir tradicijų derinį, kuris suformavo pasaulio laivynų išvaizdą.
© Picryl (atvira licencija) | https://picryl.com/media/the-ford-class-aircraft-carrier-uss-gerald-r-ford-df1216
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lėktuvnešio antstatas – vadinamoji „sala“, kurioje yra kapitono tiltelis, radarai ir valdymo sistemos – beveik visada yra dešinėje. Ir tai ne tik tradicija, bet ir fizikos dėsnių bei istorinės patirties pasekmė.
Idėją pastatyti „salą“ hidroplanų lėktuvnešio HMS Ark Royal denyje pirmą kartą 1915 m. pasiūlė Karališkojo laivyno karininkas H. A. Williamsonas. Iš pradžių ji buvo atmesta dėl baimės dėl turbulencijos, o pirmasis lėktuvnešis HMS Argus 1918 m. buvo pastatytas su visiškai plokščiu deniu.
|
Tačiau pilotai greitai susidūrė su problema – nusileidimo metu jiems trūko vizualinio atskaitos taško. Laikina konstrukcija dešinėje išsprendė problemą, o nuo tada „sala“ buvo pastatyta dešinėje.
Priežastis ta, kad daugumoje orlaivių varikliai sukasi pagal laikrodžio rodyklę, todėl susidaro vadinamasis „P faktorius“ – asimetrinis oro srautas, dėl kurio orlaivis krypsta į kairę. Taigi, norint saugiai pakilti ir nusileisti denyje, prasminga visus pagrindinius valdymo įtaisus išdėstyti dešinėje pusėje, kur mažesnė rizika atsitrenkti į antstatą.
